Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai

Visas pasaulis ir Lietuva mini Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo, kalbininko, mitologo, semiotiko ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines. Jas UNESCO įtraukė į 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų, o LR Seimas 2017 metus Lietuvoje paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.

J. Greimas, skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete apie bendrąsias semiotikos problemas, sakė: „Mes gyvenime įmurkdyti kaip šuniukai pasaulyje, kuriame mus supa daiktai, kurie yra reikšmingi, kurie „atakuoja“ mus savo reikšmėmis. Nuo ryto iki vakaro mums visokie ženklai neduoda ramybės (...) Ir šitas reikšmingo pasaulio supratimas gali būti mokslinio tyrinėjimo objektu“.

Laidose, pasitelkdami įvairių kultūros sričių Lietuvos mokslininkų naujausius tyrinėjimus ir atradimus,   parodysime istorinius artefaktus, tradicinėje lietuvių kultūroje – tautosakoje, dailėje, muzikoje, papročiuose ir ritualuose – išlikusius ir į profesionaliąją kultūrą prasismelkusius protėvių mitologinio pasaulėvaizdžio simbolius, skaitysime ir piešime ant smėlio mus pasiekusius mitus.

Laidos pavadinimas „Skrajojantys ežerai“ neatsitiktinis. „Dangumi skrajojančių ežerų mitas Lietuvoje taip gerai žinomas, kad vos ne apie kiekvieną ežerą pasakojama, kad jis atskridęs oru tarytum debesis. Pasakojama, kad kartą, nežinia kodėl, ežeras pakilo iš senosios vietos Pyvesos pelkėse už Salamiesčio (Kupiškio raj.) ir nulėkė. Tą matę žmonės bandė ežerą stabdyti – spėliojo, kuo jis vardu. Niekas nesugebėjo įminti vardo ir tik pasakius: „Stok, šventa Suosa“, ežeras ūžtelėjo žemyn ir nusileido ties Jurgiškiu.“ (Vykintas Vaitkevičiaus, Daiva Vaitkevičienė „Lietuva. 101 legendinė vieta“).

Ciklą pradės laida apie baltų mitinio pasaulio šventumą. Kodėl baltų mitologinis pasaulėvaizdis neatsiejamas nuo šventumo?  Ir kas iš tiesų yra mitai? Kaip pasireiškia mitologinio ir realaus pasaulio sąveika? Kuo ypatingas Vyčio simbolis? Atsakymus į šiuos klausimus surasime su mitologu dr. Dainiumi Razausku per Balticum TV balandžio 16 d. 9:00 val. (kartojama 19 d. 10:30 val. ir 21 d. 12:05 val.).

Antroji laida bus rodoma balandžio 23 d. 9:00 val. (kartojama 26 d. 10:30 val. ir 28 d. 12:05 val.). Joje sužinosime, kokios vijos „riša“ mus su senovės lietuviais – susipažinsime su archeologu, juvelyru, dainų autoriumi ir atlikėju Evaldu Babensku, kuris yra „metalistas“ visomis prasmėmis: jis rekonstruoja tūkstantmečių senumo metalinius papuošalus, groja grupėje „Obtest“, domisi chtoniškaisiais baltų simboliais.

Balandžio 30 d. 9:00 val. „ausime” mitų prasmių raštus su literatūrologu, literatūros kritiku, vertėju Kęstučiu Nastopka. Prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka save vadina Algirdo Greimo mokiniu ir yra sakęs, kad jo gyvenimo prasmė – įtvirtinti Greimo semiotiką Lietuvoje. Sužinosime, kodėl pasaulyje domimasi šiuo mokslu, išgirsime komentarą „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“, ką reiškia „vėliava“ kaip mitinis objektas.

Senoji baltų kultūra, mitologija – neišsemiamas kūrybinių idėjų šaltinis, šiuolaikiniam žmogui galintis padėti išlaikyti darną su aplinkiniu pasauliu bei savimi, ugdyti pasididžiavimą, pagarbą, meilę savo kraštui, žmonėms, kalbai ir suteikti dvasinio peno, stiprybės: „Norėčiau matyti Lietuvą, atsigręžusią į savo stiprią, seną ir savitą kultūrą, atradusią amžinų tradicinių vertybių ir modernios civilizacijos dermės pavidalus, Lietuvą, dvasiškai ir kūniškai mintančią tikrais Žemės ir Dangaus vaisiais“ (Jonas Vaiškūnas, „Nematerialus kultūros paveldas“).

Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”. Laidų vedėja ir režisierė – Nijolė Jačėnienė.