PO BALTŲ LIETUVĄ: padavimų žemėlapis – sveikinimai Kaunui, linkėjimai Dykliui ir Mingėlos ąžuolui

Padavimuose skirtingai pasakojama, kas galėtų nepaprastą kariuomenę kelti. Vienų manymu, tam reikia Perkūno įsikišimo – kryžminio žaibavimo, kitų manymu – šv. Kazimieras gali prisikelti su savo kariais, tačiau tik per Velykas... Šiose istorijose prisimenami ir žuvusieji pilių bei piliakalnių gynėjai, ir kalbama apie didingą Lietuvos praeitį. 

Kauno pilis.

Šiandien,  gegužės 20 d., 9 val. (kartojamai 21 d., pirmadienį, 10.30 val., 24 d., ketvirtadienį, 12.30 val., 26 d., šeštadienį, 16.15 val. per Balticum TV), Kauno dienos proga pabuvosime Kauno pilyje ir papasakosime padavimą „Mieganti kariuomenė“. Mitologas Dainius Razauskas atskleis, kas yra mitinė „mieganti kariuomenė“ ir su kokiais mitiniais vaizdiniais ji siejama, o istorikas Simonas Jazavita ir menotyrininkas Paulius Stanišauskas – ką galima pamatyti ir sužinoti apie seniausiųjų laikų Kauno pilį ir jos gyventojus. 

Po savaitės pakviesime į Žemaitiją – aplankysime mitinę vietovę Rudaičių Dykliaus kalną ir Vieštovėnų Mingėlos ąžuolą.  

Vieštovėnų Mingėlos ąžuolas.

Padavime „Drusko kalnas“ sakoma, kad Dykliuje buvo randama druska. Ją netolimoje praeityje vertino taip pat, kaip kitą mitinį turtą – auksą ir brangenybes. Paprastai tokia vieta žinoma tik vienam asmeniui, paslaptis griežtai saugoma ir neperduodama.

Pasak mitologės Daivos Vaitkevičienės, yra pagrindo manyti, kad  druską kaip ir medų valdo senovės lietuvių dievas Perkūnas. Druska siejama su ugnimi, angliais ir degėsiais, ji buvo aukojama ugnies deivei Gabijai. Žmonės net sako, kad sūrumas pats esantis „gyva ugnis“...  Dar reikėtų pažymėti, kad padavimai druskos vietą kalnuose apibūdina labai lakoniškai, o druskos radimvietės – Medvėgalis, Medžiokalnis, Mikytų Alkos kalnas, Dyklius ir kiti – priklauso iškiliausioms šventvietėms, kuriose prieš orų permainas kyla dūmai arba garai.

Kitas padavimas, kurį papasakosime, yra apie Vieštovėnų Mingėlos ąžuolą, menantį Lietuvos krikšto pradžią. Krikšto motyvas lietuvių padavimuose retas, bet ne unikalus, jo epizodai randami pasakojamoje tautosakoje – erzinimuose, priežodžiuose, kai kuriuose padavimuose, ir istoriniuose raštuose.

Mitologas dr. Dainius Razauskas.

Vieštovėnų Mingėlos ąžuolas – senolis galiūnas, kurio aukštis siekia apie šešiolika, apimtis – apie aštuonis metrus, jo viršūnė kadaise nukirsta. Ąžuolas auga vakarinėje kelio Plungė – Kuliai pusėje,  netoli Mingėlų sodybos. Ko gero, Žemaitijoje nėra kitų ąžuolų, galinčių su šiuo milžinu varžytis ne tik savo dydžiu, bet ir išlikusiu padavimu...

Kaip jau įprasta, laida bus rodoma sekmadienį (gegužės 27 d. 9 val.),  kartojama 28 d. (pirmadienį) 10.30 val., 31 d. (ketvirtadienį) 12.30 val., 06.02 d. (šeštadienį) 13.30 val. per Balticum TV.

Laidų kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.