Viešieji pirkimai lygu korupcijai

Antikorupcijos dienos proga Klaipėdoje surengtoje konferencijoje "Viešųjų pirkimų praktinės problemos" savo nuomonę apie korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose pateikė verslininkų, Viešųjų pirkimų tarnybos, teismo atstovai.

Išklausius visus nuskambėjo tokia įžvalga: "Mentalitetas - esminis raktas, su kuriuo reikia ieškoti atsakymo."

Pridurtas palyginimas: "1918 metais Suomija ir Lietuva buvo vienodos, panašiomis sąlygomis gyvavusios valstybės - miškais apaugę kraštai didžiulės imperijos pašonėje. Šiandien Suomija yra viena skaidriausių valstybių, o Lietuva pavirto į kreivų veidrodžių karalystę."

Džiungles primenantis pirkimų reglamentavimas esą įrodo ne Lietuvos teisininkų išprusimą, o nepasitikėjimą.

Verslininkai - kaip pranašai

Ginčuose dėl galimai neskaidrių pirkimų verslininkams atstovaujanti advokatų kontoros "Raidla Lejins &Norcous" advokatė Henrika Žymančienė paminėjo keletą atvejų, kada pirkimai kelia įtarimų.

"Pirmiausiai tai perkančiosios organizacijos paruoštos sąlygos, kurios galimai tinka tik vienai, proteguojamai įmonei. Būna kuriozų. Pavyzdžiui, perkant informacinių technologijų įrangą buvo sąlyga, jog ji veiktų 1 metro gylyje po vandeniu. Tokią sąlygą galima vertinti įvairiai", - kalbėjo teisininkė.

Antras dalykas, keliantis abejonių - informacijos apie konkurentus nutekinimas perkančiojoje organizacijoje.

"Buvo atvejis, kai pakeitus konkurso sąlygas Centrinės pirkimų tarnybos sistemoje vienas iš tiekėjų jas įvykdė vos per 4 minutes. Gal ir įmanoma su pasikeitimais susipažinti ir juos įvykdyti per tokį trumpą laiką, bet dviprasmiškų minčių kyla.

Dar vienas sutapimas - proteguojami tiekėjai derybose dalyvauja paskutiniai ir pasiūlo vos keliais centais mažesnę kainą. Kažkaip stebuklingai atspėja", - vardijo teisininkės praktikoje pasitaikiusius pavyzdžius H. Žymančienė.

Ji savo pristatyme paminėjo ir verslininkų apklausos duomenis - jų paprašyta įvardyti pačią neskaidriausią viešųjų pirkimų etapą.

"Atsakė, kad tai - patys viešieji pirkimai", - pranešė H. Žymančienė.

Pyrago nori visi

"Viešieji pirkimai lygu korupcijai. Atrodo, kad tokia yra visuomenės nuomonė", - sakė laikinai Viešųjų pirkimų tarnybai vadovaujanti Sigita Jurgelevičienė.

Jos teigimu, kasmet Lietuvoje viešuosiuose pirkimuose vidutiniškai išleidžiama apie 14 milijardų litų, tad netrūksta norinčiųjų atsikąsti šio pyrago, dalyvauti konkursuose ir juos laimėti bet kokiais būdais.

Pastebima, jog vis dažniau pateikiamos pretenzijos dėl įvykusių konkursų, daugėja ieškinių teismuose. Skundams pasitvirtinus tarnyba gali pinigine bauda nubausti atsakingą valdininką, taip pat svarstoma ekonominių sankcijų įstaigoms galimybė.

"Kažin ar tai būtų teisinga. Pavyzdžiui, skyrus baudą savivaldybei ji būtų priversta išleisti pinigus, skirtus viešosioms reikmėms. Kentėtų visas miestas", - samprotavo ji.

Ji priminė, kad yra dar viena atsakomybės rūšis - sąžinė.

"Norėčiau atsakingiems asmenims palinkėti ramaus miego. Tai labai svarbu", - užsiminė ji.

Primena reketą

Neretai ginčai dėl konkursų baigties pasiekia teismus, nors tokių atvejų Klaipėdoje mažėja, o bylos dažniausiai baigiasi ieškinių atmetimu arba juos pareiškėjai atsiima.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė pastebi kitą tendenciją.

"Kone visais atvejais prašoma konkurentams taikyti laikinąsias apsaugos priemones be svarių argumentų. Tai primena savotišką reketą, šis reiškinys - kaip nauja verslo rūšis.

Juolab kad, kai tų priemonių netaikome, ieškiniai atsiimami. Taip pat pareiškėjai elgiasi, kai laimi kitą konkursą ir bylinėjimasis jiems tampa neįdomus", - pasakojo teisėja.