Valstybė savo kaltės nepripažino

Klaipėdos apylinkės teismas vakar atmetė M. Gelžinio Lietuvos valstybei iškeltą bylą. 32 metų vyras siekė prisiteisti daugiau nei 59,3 tūkst. eurų už finansinę ir moralinę žalą.

Buvusio Karinių jūrų pajėgų jūreivio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė 2010 metų kovą, kai jis peiliu sužalojo neteisėtai pinigų reikalavusį vyrą. Pastarasis dėl sunkių sužalojimų mirė po kelių dienų. Klaipėdos apygardos teismas už nužudymą buvusiam kariškiui skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šį nuosprendį galiausiai pripažino nepagrįstu ir jį panaikino. M. Gelžinio veiksmai buvo įvardyti kaip būtinoji gintis.

Maža to, kad už grotų vyrui teko praleisti net 33 mėnesius, jis neteko darbo jūrų pajėgose, patyrė daugybę finansinių ir moralinių nuostolių. Neteisingai prilipdyta žmogžudžio etiketė pakeitė aplinkinių požiūrį į jį, apsunkino darbo paieškas.

Lietuvos valstybei atstovavusi Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Generalinė prokuratūra ieškinį įvardijo nepagrįstu ir su juo nesutiko: esą LAT sprendimas nereiškia, kad pareigūnų atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti, o jis pats elgėsi neapdairiai įsiveldamas į konfliktą su pinigų reikalavusiais vyrais.

Panašiais argumentais rėmėsi ir bylą nagrinėjusi teisėja Elena Pauliukienė. Ji po posėdžio žurnalistams aiškino, jog byloje nebuvo įrodymų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokurorai ar teisėjai padarė klaidų.

"Nustačiau, kad institucijos, kurios turėjo atlikti tuos veiksmus, juos atliko teisingai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso normomis", - sakė teisėja.

Klaida teisėjų veiksmus būtų buvę galima laikyti nebent tokiu atveju, būtų neteisingai aiškinamos teisės normos ar padarytos kitos šiurkščios klaidos. Visgi aukštesnės instancijos išteisinimas nereiškia, kad tokios klaidos buvo padarytos.

M. Gelžinis ar jo atstovai paskutiniame posėdyje nedalyvavo, tad nežinia, ar vyras pasinaudos teise per 30 dienų apskųsti šį sprendimą.