Vaikų kankintojų jau laukia kalėjimo gultai

Ikiteisminis tyrimas pradėtas šių metų vasarį, kai į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotoja. Į šį centrą iš mokyklos buvo atvesti du mažamečiai pradinukai. Ant berniuko ir jo sesutės kūnų pastebėjus smurto žymes įtarta, kad vaikai tapo smurto šeimoje aukomis. Tokie įtarimai pasitvirtino per ikiteisminį tyrimą. Jį atlikę Šiaulių teisėsaugininkai išsiaiškino net 12 atvejų, kai patėvis naudojo fizinį smurtą prieš besilaukiančios sugyventinės mažametes atžalas. Šeimos galvos taikyti itin žiaurūs auklėjimo metodai šokiravo net visko mačiusius teisėsaugininkus: abu vaikai buvo mušami kumščiais, diržu, šluotos kotu ar mėsos muštuku, o berniukas kartą net kelias naktis praleido uždarytas ir įkalintas rūsyje. Galimai narkotikus vartojantis šiaulietis pyktį išliedavo ir ant vaikų motinos. Pareigūnų pričiuptas smurtautojas kaltę pripažino tik iš dalies. Vyras teigė, kad vaikus neva taip ir reikia auklėti, nes ir jo tėvai, ir visa giminė savo atžaloms gyvenimo tiesas skiepijo tokiais metodais. Vaikų motina iš pradžių neigė, kad jos gyvenimo draugas naudojo smurtą. Vėliau ji prisipažino matydavusi, kaip sugyventinis skriaudžia jos vaikus, bet teigė nedrįsdavusi jam prieštarauti. Pasak Šiaulių teisėsaugininkų, iš pragariškos vaikystės išvaduoti mažamečiai šiuo metu gyvena vaikų globos namuose ir yra laimingi, nes ten jaučiasi saugūs. Baudžiamąją bylą, pagal kurią vaikų patėvis yra kaltinamas žiauriai juos mušęs, o vaikų motina - fiziškai ir psichologiškai juos gniuždžiusi, nagrinės Šiaulių apylinkės teismas. Vyrui gresia laisvės atėmimas iki 2 metų, moteriai - laisvės atėmimas iki 5 metų. Teismo jiedu laukia laisvėje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė Irena Zgierskytė-Strumilaitė teigė, kad panašiose situacijose vis dar labai trūksta visuomenės atidumo ir dėmesio. „Ši byla primena istoriją apie 8 metų Kristoferį iš Norvegijos, kuris buvo rastas negyvas, mirtinai sumuštas patėvio, - sakė prokurorė. - Po šio incidento Norvegijoje, visuomenei reikalaujant, suaktyvėjo šeimų, kuriose galimai yra smurtaujama prieš vaikus, stebėjimai. Liūdniausia, kad ir mūsų, ir Kristoferio atveju per kelerius metus nei giminės, nei namo gyventojai, nei mokyklos bendruomenė ar gydymo įstaigos į šiuos vaikus neatkreipė dėmesio. Niekas nepastebėjo jų sužalojimų, nepasidomėjo, kodėl jie tapo liūdni ir išsigandę. Galime tik padėkoti savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojai, kuri nebuvo abejinga ir pastebėjusi smurto žymes nedelsiant informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Taip buvo išvengta galimai dar skaudesnių pasekmių.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“