Už vengimą išlaikyti vaikus - baudžiamoji atsakomybė

Vaikus vengęs išlaikyti Obelių miestelio keturiasdešimtmetis gyventojas D. V. ir 32 metų rokiškietis A. V. sulauks baudžiamosios atsakomybės – šias dvi nusikaltimų šeimai ir vaikui baudžiamąsias bylas perdavė nagrinėti rajono apylinkės teismui Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Diana Suvaizdytė-Makšimienė ir Irena Pšalgauskienė.

Rokiškio rajono apylinkės prokurorė Diana Suvaizdytė-Makšimienė teigia, kad už pareigos vengimą išlaikyti vaikus, kol jie sulauks 18 metų, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl dėl tėvų, nemokančių teismo priteistų alimentų vaikams, buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai. Prokurorų pagalbos paprašė Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vaikų išlaikymo fondo administracija, kuri skiria išmokas vaikams už tėvus, vengiančius pareigos išlaikyti savo atžalas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, prieš septynerius metus išsiskyręs su žmona D. V. persikėlė gyventi į kitą rajoną ir retai prisimindavo su ja paliktus du vaikus. Pagal prieš šešerius metus priimtą teismo sprendimą D. V., dviem sūnums išlaikyti privalėjęs mokėti po du šimtus litų kas mėnesį, nesumokėjo 26 tūkstančių 437 litų.

Rokiškiečiui A. V. irgi buvo priteista kas mėnesį mokėti po 200 litų prieš trejus metus gimusiam sūnui, tačiau tėvu tapęs trisdešimtmetis jų nemokėjo, jis skolingas septynis tūkstančius 776 litus.

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorai pernai teismui perdavė aštuonias nusikaltimų šeimai ir vaikui baudžiamąsias bylas, per šių metų du mėnesius buvo pradėti prokurorų kontroliuojami penki ikiteisminiai tyrimai dėl vengiančių išlaikyti vaikus ir jiems prasiskolinusių tėvų.

Įstatymas tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Primintina, kad prieš trejus metus įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentus metinių palūkanų.