SEB banko prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espreso“ sutinka, kad telefoninų sukčių statistika keičiasi. Ir antrasis šių metų ketvirtis rodo, jog nuo sukčių nukenčia vis mažiau gyventojų:
„Bankai, kitos finansų institucijos, policija, komunikacijų bendrovės deda nemažas pastangas, šviesdamos visuomenę, aiškindamos apie grėsmes. Antra vertus, nusiraminti nevertėtų. Sukčiai ieškos naujų apgaulės būdų, galbūt grįš prie jau taikytų, kuriuos esame užmiršę. Labai nemažai sukčiavimo atvejų yra susijęs su socialiniais tinklais. Sakykim, perimama kažkokio asmens socialinio tinklo paskyra, apsimetant tuo asmeniu, kreipiamasi į jo draugus ir prašoma padėti finansiškai. Esą atsitiko kažkokia nelaimė, labai reikia pinigų, pervesk į nurodytą sąskaitą. Nemažai žmonių tokiu sukčiumi patiki“.
Anot pašnekovo, dar vienas dažnas sukčiavimo būdas – paskelbiama, kad kažkokia prekė ar daiktas parduodami gerokai pigiau.
„Tai gali būti ir telefonas, ir automobilis. Tai gali būti paskola, kurios žmogus, turintis finansinių sunkumų, negali gauti iš banko ar greitųjų kreditų bendrovės. Žmogus susivilioja tokiu pasiūlymu. O norint gauti tokią paskolą, esą reikia susimokėti nedidelį administravimo mokestį. Pinigai, patekę į sukčiaus sąskaitą, greitai išgryninami. Ir tai suprantama. Žmogui susivokus, kad buvo apgautas, bankas imtųsi atitinkamų veiksmų,sakysim, apribotų tų pinigų išmokėjimą per bankomatą. Tokiu atveju vis dėlto nereikia prarasti vilties ir kreiptis į savo finansų įstaigą. Vien tik šiais metais mes padėjome daugiau, kaip dvidešimčiai sukčių apgautų žmonių“,– sakė A. Šapola.
SEB banko duomenimis, bendras dėl telefoninių sukčių šių metų pirmą pusmetį banko klientų patirtas nuostolis yra 92,4 tūkst. litų – praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ši suma siekė 666,7 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą