Teistumo išvengė sumokėjusi pavogtus mokesčius

Už rankos su dviguba buhalterija pareigūnų pagauta viena stambiausių Lietuvoje maisto tiekimo rinkos žaidėjų VšĮ „Kretingos maistas“ atsipirko itin lengvai. Įstaiga susitaikė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ – susimokėjo nuslėptus mokesčius, tad „Kretingos maisto“ vadovė ir buhalterines paslaugas VšĮ teikusios įmonės vadovė buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors ir baigėsi gerai, po šios istorijos „Kretingos maistas“ nusprendė atsinaujinti iš esmės: pakeitė pavadinimą, vadovę ir net veiklos sritį.

Tyrimą dėl viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo 2016 metų pradžioje. Tyrimas vyko dėl grupės įmonių galimo sukčiavimo, turto pasisavinimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo 2014–2016 metais teikiant maitinimą mokykloms ir ligoninėms.

Apie 200 įstaigų maitinęs „Kretingos maistas“ mokyklų ir kitų įstaigų valgyklose teikė ne tik nemokamo maitinimo paslaugą. Tie, kurie už maistą mokėdavo, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.

Kaip tuomet skelbė pati FNTT, pareigūnai tyrimo metu buvo gavę duomenų, kad „Kretingos maisto“ darbuotojai už įvairiose aptarnaujamose įstaigose parduodamą maitinimo paslaugą ir maisto patiekalus bei produktus dalies gautų grynųjų pinigų galbūt neapskaito įstaigos buhalterinėje apskaitoje.

Pareigūnai nustatė, jog grynieji pinigai buvo registruojami ranka. Savaitinės grynųjų pinigų gavimo ataskaitos ir grynieji du kartus per mėnesį buvo perduodami į viešosios įstaigos būstinę Kretingoje, kurioje galėjo būti priimami sprendimai – kokią dalį grynųjų pinigų įtraukti į apskaitą, o kokios neapskaityti.

Anot FNTT, pagal viešosios įstaigos vidinę tvarką grynųjų pinigų ataskaitos buvo saugomos ypač trumpą laiką, kad tikrintojams būtų kuo sunkiau nustatyti realias bendrovės pajamas. Vykdydami tyrimą pareigūnai atliko per 40 kratų, kurių metu rado dalį nespėtų sunaikinti apskaitos dokumentų. Surasta ir paimta daugiau kaip 41 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų pinigų.

Atleido nuo baudžiamosios atsakomybės

Triukšmingai prasidėjęs tyrimas verslininkams baigėsi itin palankiai – pakako sumokėti nusuktus mokesčius ir simbolinę įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ir tai – viskas.

FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė 15min patvirtino, kad „Kretingos maisto“ direktorė kartu su buhalterinės įmonės vadove buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų teikimo apie pajamas, pelną ar turtą.

R.Andriuškaitės teigimu, kovo mėnesį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą susitaikius kaltininkui su VMI ir „Sodra“.

Prieš tai „Kretingos maistas“ sumokėjo nuslėptus mokesčius – nustatyta, kad žala VMI ir „Sodrai“ siekė per 100 tūkst. eurų. Įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą siekė vos 570 eurų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis 15min teigė, kad Baudžiamasis kodeksas numato galimybę asmenį, padariusį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino, gailisi, savo noru atlygino žalą ir susitaikė, jei asmuo praeityje nėra teistas ar jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Anot prokuroro, taip ir įvyko šiuo atveju, o teisėsaugai kreipusis į VMI ir „Sodrą“, institucijos sutiko taikytis. L.Kiaurakis pabrėžė, kad tam pritarė ir teismas.

„Baudžiamoji atsakomybė yra, jie padarė tas nusikalstamas veikas. Tik teismas atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Yra konstatuota, kad jie padarė (...) Byla nutraukta nereabilituojančiais pagrindais“, – kad niekas nebando nuneigti padaryto nusikaltimo, tikino prokuroras.

Jis pridūrė, kad jei per vienerius metus A.Norkuvienė ir buhalterė padarys bent menkiausią nusižengimą ar nusikaltimą, teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bus panaikintas ir jos bus teisiamos už abi veikas.

„Kretingos maisto“ vadovė prisipažinti sutiko, regis, tik prispausta įrodymų, nes 2016 metų pradžioje FNTT pranešus apie kratas, „Kretingos maisto“ juristas Vytautas Daržinskis BNS atsiųstame komentare tikino, jog įstaiga nuolat tvarkingai moka mokesčius.

„Tikimės, kad šitas nesusipratimas bus išspręstas pareigūnams įsigilinus į dokumentus ir įstaigos veiklą reguliuojančius teisės aktus“, – tuomet aiškino jis.

Prokuroras L.Kiaurakis pabrėžė, kad „Kretingos maisto“ atvejis, kai tyrimas baigėsi susitaikymu, nėra išskirtinis. Jis priminė pramogų komplekso HBH bylą, kurioje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 4 kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistos pagal laidavimą, o bauda skirta tik juridiniam asmeniui, nors teisėsauga siūlė bausti griežčiau.

„Kretingos maisto“ nebėra

Po šios negražios, tačiau verslininkams tik išgąsčiu pasibaigusios istorijos, „Kretingos maistas“ nusprendė atsinaujinti iš esmės.

„Registrų centro“ duomenimis, gegužės 8 dieną nuo 2001 metų birželio veikiantis „Kretingos maistas“ pakeitė pavadinimą į VšĮ „Bruneros“.

Įstaigos būstinės Kretingoje adresas nesikeitė, bet pasikeitė vadovė – ilgametę generalinę direktorę A.Norkuvienę balandį pakeitė Rima Vinčaitė, kuri prieš tai buvo „Kretingos maisto“ Šiaurės regiono vadovė.

Viešosios įstaigos savininkai nusprendė pakeisti ir veiklos sritį – vietoj maisto gamybos įstaiga nurodė 26 naujas sritis – nuo laisvalaikio organizavimo bei autorių teisių – iki nacionalinio saugumo ir gynybos bei pagalbos karo ir gaivalinių nelaimių aukoms.

15min kreipėsi į viešąją įstaigą komentaro, ką reiškia šie pokyčiai ir ar jie susiję su FNTT vykdytu tyrimu, tačiau atsakymo nesulaukė.

„Pontem“ vardo byloje neliko

Vykdant minėtą tyrimą kratos buvo atliekamos ne tik „Kretingos maiste“, bet ir per akcininkus susijusioje įmonėje „Pontem“, priklausančioje tam pačiam akcininkui Irmantui Norkui.

Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad tyrėjai lankėsi Santariškėse, kur „Pontem“ nuomojasi patalpas, ir apžiūrėjo bendrovės įrangą.

Iš viešos informacijos galima manyti, jog pareigūnai įtarė, kad įmonė galėjo klastoti dokumentus ir seną, nurašytą įrangą dokumentuose parodyti kaip investiciją – tokia investicija, kartu su patalpų sutvarkymu, buvo numatyta viešojo pirkimo reikalavimuose.

Paklaustas, kodėl neliko įtarimų įmonei „Pontem“, prokuroras L.Kiaurakis 15min aiškino, kad vykdant tyrimą buvo gauta daug informacijos apie ne vieną įmonę, tad jis konkrečiai apie kiekvieną pasisakyti negali – neprisimena.

„Turbūt nebuvo surinkta duomenų, leidžiančių juos patraukti atsakomybėn (…) Matyt, buvo spėjimai, kurie greičiausiai nepasitvirtino, nes tų spėjimų būna labai daug iš pradžių“, – svarstė jis.

Įmonė „Pontem“ yra nuskambėjusi ne kartą, o kovo mėnesį pateko į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.