Teismas: „Mambo“ restoranų tinklas vykdė nesąžiningą veiklą ir slėpė mokesčius

2009 m. Vilniaus AVMI keliuose su „Mambopizza“ prekiniu ženklu veikiančiuose restoranuose atliko mokestinius patikrinimus ir rado didelių pažeidimų. Tinklo restoranai, kurių kiekvienas turi atskirą juridinio asmens statusą, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis su tų pačių akcininkų įsteigta ir finansinių sunkumų turinčia UAB „M. Foodmaster“. Vilniaus AVMI nustatė, kad į naujas bendroves perėjo dirbti „M. Foodmaster“ darbuotojai, jos pirko iš šios įmonės turtą ir prekes bei tęsė senosios įmonės vykdytą veiklą. Naujai įsteigtos bendrovės sudarydamos sandorius su senąją dalyvavo mokesčių vengimo sandoryje ir bandė išvengti beveik 1 milijono litų mokėtino PVM. Jos ne tik vengė mokestinės prievolės valstybei, bet ir įgijo teisę dar kartą atskaityti pirkimo PVM už perduotas prekes. Vilniaus AVMI tyrimas parodė, kad būtent tokio tikslo ir siekė naujų bendrovių vadovai. Tą patį konstatavo ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Restoranų tinklo bendrovės bandė skųsti Vilniaus AVMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundus atmetė kaip nepagrįstus, konstatuodamas, kad Vilniaus AVMI pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą ir sąmoningą pasirinkimą nemokėti mokesčių. Tačiau „Mambo“ tinklo bedrovės apskundė ir šį teismo sprendimą, todėl tašką procese padėjo LVAT. Neskundžiamomis nutartimis jis pripažino, kad UAB „Mambo Upės“, UAB „Mambo Taika“, UAB „Mambo Big“, UAB „Mambo Gabija“, UAB „Mambo Ozo“, UAB „Mambo Bravaria Šiauliai“ ir UAB „Mambo Bravaria Kaunas“, sudarinėdamos pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „M. Foodmaster“, vengė mokėti didesnį PVM ir elgėsi nesąžiningai. Teismas pripažino, kad naujosios bendrovės tęsė UAB „M. Foodmaster“ veiklą, perėmė jos skolas tiekėjams, o mokesčių skolą paliko senajai bendrovei, be to, veikė tose pačiose patalpose, perėmė UAB „M. Foodmaster“ darbuotojus. Šių bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Makro food“ buhalterė E. K., nuo 2004-05-12 iki 2009-03-30 dirbusi UAB „M. Foodmaster“.

„Šie neskundžiami LVAT sprendimai formuoja naują teismų praktiką, kuri padės Mokesčių inspekcijai lengviau įrodyti piktnaudžiavimą PVM tarp susijusių asmenų. Ir toliau įdėmiai stebėsime rizikingas įmones ir analizuosime jų vadovų bei savininkų sprendimus“, - sako Vilniaus AVMI viršininkas Marius Žemgulis.

„Mambo“ restoranų tinklo bendrovėse Vilniaus AVMI inspektoriai nustatė ir kitų mokestinių pažeidimų. Restoranai fiktyviai taikė 50-90 proc. nuolaidą savo klientams, tokiu būdu neapskaitė dalies gautų pajamų ir išvengė mokėtinų mokesčių. Klientams nebuvo išduodami galutiniai fiskaliniai kasos aparato čekiai, o kelios dešimtys užsakymų būdavo spausdinami į vieną sąskaitą ir pritaikoma 50 ar 90 proc. nuolaida. Operatyvaus patikrinimo metu kontrolinį pirkimą atlikusiems mokesčių inspektoriams, sumokėjusiems už užsakytus patiekalus visą kainą, buvo pateiktas nefiskalinis kasos aparato čekis, o fiskalinis taip ir nebuvo išduotas. Kaip paaiškėjo vėliau, inspektorių užsakymas buvo sujungtas su kitais užsakymais ir bendrai pritaikyta 90 proc. nuolaida, nors nė su vienu užsakymu jokie nuolaidų kuponai nebuvo pateikti. Maža to, į apskaitą buvo įtraukta tik dalis inspektorių sumokėtos sumos. Nors bendrovės tvirtino, kad nuolaidos buvo taikomos išimtinai tik tiems klientams, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir be grąžos, ir kad tokį nuolaidų taikymą galima laikyti įprasta verslo praktika, teisėjų šie gynybiniai argumentai neįtikino. Teismas pripažino, kad kelios tinklo bendrovės į apskaitą įtraukė ne visas pajamas, fiksuodamos tariamai taikytas nuolaidas, siekė sumažinti mokesčių bazę ir išvengti mokesčių.

VMI primena, kad gyventojai apie negautą kasos aparato fiskalinį čekį ir kitus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.