Teismas išteisino buvusio "Gubernijos" vadovo dukrą

Šiaulių apygardos teismas (ŠAT) išteisino buvusio "Gubernijos" vadovo Romualdo Dunausko dukrą, bendrovės "Linos namai" direktorę Liną Dunauskaitę byloje dėl įrangos vagystės "Gubernijos" alaus darykloje.

2006-ųjų pabaigos įvykių byloje dėl įrangos vagystės L. Dunauskaitė kaltinta tarpininkavusi darant nusikaltimą, apgaulingai vedusi apskaitą. Prokurorai L. Dunauskaitę kaltino tuo, kad būdama "Linos namų" direktore pagal savo pareigas, turėdama teisę veikti bendrovės vardu, surašyti ir pasirašyti įmonės dokumentus, padėjo savo tėvui, generaliniam direktoriui, organizuoti realiai neįvykusias ūkines operacijas - butelių pūtimo įrangos grąžinimo akcinei bendrovei "Gubernija" atvaizdavimą šios įmonės buhalterinėje apskaitoje. Bendrovei padaryta daugiau nei 395 tūkstančių litų žala.

Kaip Eltai sakė ŠAT padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas, teismas išteisino L. Dunauskaitę, konstatavęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas taip pat panaikino paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB "Druskininkų rasa" atžvilgiu į PET (polietilentereftalato. - ELTA) pūtimo automatą. Šis teismo sprendimas per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak teismo, bylos aplinkybės liudija, kad kaltinamoji L. Dunauskaitė pagal savo užimamą padėtį negalėjo tvarkyti, slėpti ar sunaikinti "Gubernijos" buhalterinės apskaitos dokumentų.

"L. Dunauskaitės subjektyvioji pusė (...) tyčia nebuvo nukreipta pasisavinti jos žinioje nebuvusio svetimo turto (...). Nenustatyta, kad būtų apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita ir būtų buvę tyčia klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai", - teigiama teisėjo Zigmo Kavaliausko priimtame nuosprendyje.

Teismas pažymėjo, kad, norint nuteisti asmenį dėl bendrininkavimo, kuo ir buvo kaltinama L. Dunauskaitė, apkaltinamasis nuosprendis turi būti priimtas ne mažiau kaip dėl dviejų asmenų.

"Baudžiamojoje byloje, be kaltinamosios L. Dunauskaitės, įtariamuoju buvo patrauktas ir R. Dunauskas, tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Dunauskaitei jokie įtarimai nebuvo pareikšti. R. Dunausko atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos prokuratūra pradėjo atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įtariamąja patraukė L. Dunauskaitę. Šiaulių apygardos teismo 2010 metų kovo 5-osios dienos nutartimi baudžiamoji byla R. Dunausko atžvilgiu buvo nutraukta, o byloje liko tik viena kaltinamoji - L. Dunauskaitė. Taigi (...) L. Dunauskaitės atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal pareikštą kaltinimą Baudžiamojo kodekso straipsnį negalima nesant antrojo kaltinamojo asmens", - motyvavo teismas.

Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad L. Dunauskaitė tyčia siekė padėti tvarkyti "Gubernijos" buhalterinę apskaitą, tai yra tyčia padėjo R. Dunauskui organizuoti realiai neįvykusias ūkines operacijas.

"Vien tai, kad kaltinamoji L. Dunauskaitė 2006 11 01 su AB "Gubernija" pasirašė įrenginių, kurie buvo įkeisti bankams, pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau, negavus vieno banko sutikimo parduoti šiuos įrenginius, pirkimo-pardavimo sutartį 2007 01 10 atšaukė, negali būti laikoma jos kaltės įrodymu. Taigi prielaidos, kad ji sutarė su R. Dunausku, jog sudarys fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį ir taip leis R. Dunauskui šiuos įrenginius išvežti iš AB "Gubernija" teritorijos, o pirkimo-pardavimo sutartį atšauks, nenustatyta", - pažymėjo ŠAT.

Su šia byla buvusio "Gubernijos" direktoriaus R. Dunausko ir jo šeimos narių nemalonumai su teisėsauga nesibaigia, primena ELTA.

Netrukus prieš teismą turėtų stoti pats R. Dunauskas, kuris įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba, apgaulingai tvarkęs apskaitą ir pasisavinęs daugiau nei 780 tūkst. litų bendrovės turto.

Už šiuos nusikaltimus R. Dunauskui gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Gegužę FNTT nustatė, jog buvęs bendrovės generalinis direktorius R. Dunauskas, nepaisydamas vis blogėjančios alaus daryklos finansinės būklės, kai 2003 m. buvo patirta 1,47 mln. litų nuostolio, o 2003-2006 m. - daugiau nei po 4 mln. litų kasmet, savo pavaldiniams nurodė bendrovės vardu gautus telefonus ir SIM korteles perduoti naudoti alaus darykloje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims.

Per tyrimą išaiškinta, kad 2002-2007 m. 145 SIM kortelės ir mobilieji telefonai buvo perduoti bendrovėje nedirbusiems asmenims, o už jiems suteiktas ryšio paslaugas alaus darykla sumokėjo daugiau nei 780 tūkst. litų, taip švaistydama savo turtą.

Be to, išaiškinta, kad tuo laikotarpiu iš kitų asmenų, kurie naudojosi alaus daryklai priklausančiais mobiliaisiais telefonais, buvo renkami grynieji pinigai, tačiau nebuvo išrašomi jokie pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai. Paskaičiuota, kad bendrovės į buhalterinę apskaitą neįtraukta beveik 340 tūkst. litų.