Teisėsaugos girnos sumala ir kaltus, ir nekaltus

Keturias aukštąsias mokyklas baigęs ir beveik porą dešimtmečių valstybės tarnyboje vien skatintas už gerą darbą R.Kalendra užpernai buvo priverstas palikti tarnybą. Iš gausybės rago jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų ir tarnybinių patikrinimų išėjo šnipštas. Teisingumas triumfavo. Bet žmogus visam likusiam gyvenimui liko paženklintas. Ar tai teisingumas?

- Su jumis susijusius skandalus jau užgožė kiti - „Snoro“ griūtis, FNTT vadovų atleidimas ir t.t. Kas dedasi Lietuvos teisėsaugos sistemoje? - pasiteiravo „Respublika“ R.Kalendros.

- Kadangi man pačiam teko būti vieno tokių skandalų dalyviu, manau, kad panašūs skandalai sukeliami siekiant jais užgožti rimtas valstybės problemas. Mano atveju skandalas buvo sukeltas tam, kad, mane pašalinus iš pareigų, teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui niekas nekliudytų atlikti galimai neteisėtas veikas: statyti privačius kalėjimus, į privačias rankas perduoti nuteistųjų maitinimą ar įvesti elektroninį monitoringą laisvėje esantiems nuteistiesiems stebėti. Visiems šiems sumanymams įgyvendinti reikalingos labai didelės lėšos, o lėšų švaistymui besipriešinantys pareigūnai yra tiesiog pašalinami. Ir FNTT vadovo atleidimas tik dėl to, kad jis užstojo savo pavaduotoją, yra akivaizdus sistemos akibrokštas prieš dorą ir garbingai besielgiantį žmogų.

- Kodėl jūs užpernai staiga tapote nereikalingas Kalėjimų departamentui?

- Aš užstojau apie 250 pataisos inspektorių, kuriuos buvo užsimota atleisti iš tarnybos pagal naująjį Probacijos įstatymą. Šio įstatymo projektą teisingumo ministras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje pristatė dar užpernai balandį. Lygtinai paleistuosius siūlyta aprūpinti apyrankėmis, rodančiomis žmogaus buvimo vietą. Tačiau šios apyrankės žmogiškųjų resursų nesumažina - stebėti ir fiksuoti jų duomenis reikalinga atskira tarnyba. Ministras kalbėjo, kad apyrankę nešiojančio žmogaus priežiūra per parą kainuos vos keliolika litų, tačiau galiu drąsiai jį pavadinti melagiu, nes iš tiesų ši suma yra keleriopai didesnė. Vienos apyrankės priežiūra realiai kainuotų apie 200 litų parai, o vieno lygtinai nuteisto asmens priežiūra, įskaitant pareigūnų atlyginimus, šiuo metu atsieina apie 4,5 lito. Uždėkite apyrankes bent pusei laisvėje esančių nuteistųjų, kurių yra apie 9 tūkst., ir paaiškės, kad jų priežiūrai reikia netoli milijono litų per parą.

- O kuo jums buvo nusipelnę keturi kaliniai, tarp jų - ir dėl indėlininkų turto iššvaistymo nuteistas Gintaras Petrikas, kad leidote jiems gyventi ne su kitais nuteistaisiais, o įkalinimo įstaigos bibliotekos bei klubo patalpose?

- Jie gyveno neremontuotose patalpose be jokių patogumų, kai didžioji dalis kalinių gyveno renovuotose patalpose po du, po tris, kuriose įrengti atskiri tualetai ir sanitariniai mazgai. Beje, darbo vietose gyveno dešimt, o ne keturi nuteistieji, kaip akcentuoja ministras. Man net nuobaudą skyrė už tai, kad jie gyveno antisanitarinėmis ir antihigieniškomis sąlygomis. Tačiau teismas man skirtą nuobaudą panaikino, nes šie nuteistieji patys buvo pateikę raštiškus prašymus, kad jiems būtų leista gyventi darbo vietose. Komisijai tikrinant įstaigos nuteistųjų gyvenamąsias patalpas nebuvo rasta nė vienos neužimtos gyvenamosios vietos kitose nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Visur vyko remontai, buvo neužbaigti statybos darbai. Tai tegul ministras apsisprendžia - jei sako, kad aš imu kyšius iš nuteistųjų už tai, kad jie gautų išskirtinius patogumus, kodėl mane siekia nubausti už tai, kad kaliniai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis?

- Tačiau laisvą darbo vietose gyvenusių kalinių naudojimąsi internetu bei skaipu lyg ir nebūtų galima priskirti prie blogų sąlygų...

- Jokios laisvos prieigos prie interneto jie neturėjo. Asmeniniai nuteistųjų kompiuteriai tikrinami kartą per mėnesį, per du mėnesius. Tačiau interneto priedėliai - mažesni net už telefonus, jais kaliniams kur kas lengviau apsirūpinti nei kitais draudžiamais daiktais. Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose po vieno patikrinimo iš 80-ies nešiojamųjų kompiuterių 60-ies operacinėje atmintyje aptikta įvairių programų, o tai liudija, kad buvo naudotasi internetu. Nė vienas nuteistasis iš tų 60-ies negavo nuobaudos, nė vienas pareigūnas nebuvo nubaustas.

- Kodėl darbo vietose apgyvendinti kaliniai negalėjo gyventi su kitais nuteistaisiais?

- Kai buvo numatyta vienu metu remontuoti visas patalpas, aš dar prieš 7 metus kėliau klausimą: kur remonto metu dėti apie 200 nuteistųjų? Taip, juos galbūt buvo galima apgyvendinti kitose įkalinimo įstaigose. O ką daryti su daugiau nei 100 įstaigos darbuotojų? Išvaryti nemokamų atostogų 2 metams? Atsakymų į šiuos klausimus iš Kalėjimų departamento negavau. Suremontavus vieną korpusą ten apgyvendinome apie 100 kalinių. Didžiąją dalį likusiųjų apgyvendinome neremontuotame ūkio aptarnavimo būryje, atskiroje patalpoje buvo izoliuoti sergantieji atvira tuberkuliozės forma. Likusieji 10 kalinių buvo apgyvendinti savo darbo vietose. Be to, G.Petriko asmens byloje kitų institucijų pareigūnai buvo nurodę jį laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, nes prieš jam pabėgant iš Lietuvos areštinėje į jį buvo pasikėsinta.

- 2010-ųjų gruodį teisingumo ministras jus nušalino nuo pareigų įtarus, kad ketinote pasisavinti milijoną litų iš įkalinimo įstaigos renovacijai skirtų lėšų. Kodėl jūs dar ne už grotų?

- Prieš pasirašant darbų atlikimo aktus, darbus vertino dvi komisijos: vieną jų sudarė įstaigos administracija ir Kalėjimų departamento atstovai, kitą - trijų ministerijų atstovai. Aktus pasirašiau tik dėl 684 tūkst. litų. Iš viso šie statybininkai buvo atlikę darbų už 2 mln. litų, tačiau, 2009-aisiais nutrūkus finansavimui, atsiskaityti su jais nebuvo galimybių. Visa tai ištirta, konstatuota, kad mano kaltės nėra, ikiteisminį tyrimą dėl mėginimo pasisavinti milijoną, apgaulingo apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, pareigūno vardo diskreditavimo Kauno apygardos prokuratūra nutraukė. Pernai po FNTT atlikto visų statybos darbų audito buvo konstatuota, kad valstybei statybų ir remonto metu nepadaryta jokia žala, lėšos panaudotos efektyviai ir racionaliai. Kalėjimų departamentas aprobavo ir patvirtino statybos darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti visi atlikti darbai. Manau, kad po aprobavimo statybininkams už visus jų atliktus darbus buvo sumokėta.

- Ar daug jums kainavo pasiekti, kad iš tarnybos būtumėte atleistas ne dėl jums mestų kaltinimų, o dėl prastos sveikatos būklės?

- Iš darbo dėl prastos sveikatos būklės teismo sprendimu buvau atleistas pernai liepos 8-ąją. Po neteisėto naktinio mano vadovaujamos įstaigos patikrinimo, apie kurį raštu informavau teisingumo ministrą, patyriau insultą ir gydžiausi beveik pusę metų. Mane vis tiek norėjo atleisti dėl tariamų pažeidimų, dėl neva pavogtų milijonų renovuojant įkalinimo įstaigą, dėl tariamai išskirtinių sąlygų G.Petrikui ir kitiems nuteistiesiems. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal septynis Baudžiamojo kodekso straipsnius, o per visą ministro R.Šimašiaus vadovavimo laikotarpį mano tarnybai tirti buvo inicijuota dvylika tarnybinių tyrimų. Aš patyriau tokią valstybės prievartą, kokia tik gali būti. Kai galiausiai visi mano atžvilgiu pradėti tyrimai subliūško, dabar mane jau užsimota patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tariamo neteisėto praturtėjimo.

- Pikti liežuviai plaka, kad vykstant įkalinimo įstaigos rekonstrukcijai smarkiai išaugo ir jūsų aistra antikvariniams automobiliams, svarsto, kokie aitvarai jums parūpino apartamentus Vilniuje ir Kaune, žemės sklypų įvairiose Lietuvos vietose...

- Visi mano turtai yra deklaruoti. Kai mane pavadina milijonieriumi, aš atsakau: „Taip, aš esu milijonierius - nes turiu ne tik daug nekilnojamojo turto, bet ir lygiai milijono litų skolą bankams. Esu paėmęs keturis kreditus nekilnojamam turtui įsigyti bei rekonstruoti ir tris vartojimo kreditus. Vieną šių kreditų baigsiu grąžinti būdamas 78-erių. Visuomenėje kažkodėl susiformavusi nuostata - jei pareigūnas gerai gyvena, jis yra kyšininkas. Mintis tokia, kad geras pareigūnas turi gyventi skurdžiai. Noriu pasakyti, kad į tarnybą 1995-aisiais atėjau jau būdamas susikūręs tvirtus finansinius pamatus: su šeima turėjome ir kur gyventi, ir kur pailsėti. Šiuos pamatus pasiklojau prekiaudamas naudotais automobiliais, užsiiminėdamas prekyba nekilnojamuoju turtu. Pradėdamas dirbti pareigūnu deklaravau, kad turiu sukaupęs apie 200 tūkst. litų santaupų banke. O antikvariniais automobiliais ir jų kopijomis domiuosi, perku, mainau jau nuo 19 metų. 2002-aisiais, dalyvaudamas konkurse į Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo postą, savo gyvenimo aprašyme pateikiau duomenis, kad turiu keturis tarybinių laikų antikvarinius automobilius.

- Kaip paaiškintumėte tai, kad R.Kalendrai mesti kaltinimai, dėl kurių baigėsi jo karjera Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose, subliūško net nepasiekę teismo? - pasiteiravo „Respublika“ teisingumo ministro R.Šimašiaus.

- Galiu tik pasakyti, kad R.Kalendra iš darbo išėjo dėl to, kad yra labai ligotas. Buvo pateiktos pažymos, kad dėl to jis netinkamas tarnybai Kalėjimų departamente: nei vadovaujančiai, nei jokiai kitai. Man tos pažymos, neslėpsiu, buvo sukėlusios tam tikrų abejonių, bet gydytojai yra konstatavę jo visišką netinkamumą jokiai tarnybai, tuo pagrindu jis ir atleistas. Prieš tai aš buvau kreipęsis į prokuratūrą dėl poros epizodų, jeigu teisingai pamenu, ir iš tiesų nesekiau to tyrimo eigos. Šiuo metu neturiu informacijos, kaip tas tyrimas vyksta.

- Tačiau nuo pareigų R.Kalendrą nušalinote juk ne dėl sveikatos būklės...

- Taip, nuo pareigų nušalinau ne dėl sveikatos būklės, bet iš darbo jis atleistas dėl sveikatos būklės.

- Jūs R.Kalendrai buvote skyręs papeikimą už tai, kad keturi nuteistieji jo vadovaujamuose pataisos namuose buvo laikomi antihigieniškomis sąlygomis?

- Dabar jūs manęs klausiate to, kas vyko daugiau nei prieš metus. Turėčiau pasitikslinti ir atsakyčiau, bet taip, buvo skirtos nuobaudos ir jos buvo pagrįstos.