Švediją tvirtai apraizgė lietuvių sąvadautojų čiuptuvai

Apie Švediją apraizgiusius lietuvių sąvadautojų čiuptuvus ir į šią Skandinavijos šalį plūstančias gyvąsias prekes iš Lietuvos „Respublikai“ sutiko papasakoti vienas šio šešėlinio verslo veikėjų, nusprendęs pasitraukti iš tokios veiklos ir atverti akis potencialioms aukoms.

Merginas išsirenka internetu

Į Švediją pažadais apie svajonių darbą iš mūsų šalies ir kitų kraštų atviliotų merginų rožiniai lūkesčiai dūžta viešbučių ir naktinių klubų lovose, kur joms tenka ištverti kūniškų malonumų ištroškusių klientų įgeidžius ir smurtą. Anot „Respublikos“ šaltinio, viena didžiausių Švedijoje parsidavinėjančių merginų kolonijų yra įsikūrusi trečiame pagal dydį šios šalies mieste Malmėje. Prostitučių firmoje įdarbintos merginos čia gyvena pensiono tipo pigiame viešbutyje, o aptarnauti klientus vyksta tik pagal iškvietimą. Pensione klientai nepriimami.

„Visai įstaigos veiklai vadovauja švedas, pensiono savininko sūnus, - pasakojo „Respublikos“ pašnekovas. - Čia šiuo metu yra apgyvendinta keliolika merginų: septynios lietuvaitės, pora merginų iš Tailando ir keletas lenkaičių. Pensiono savininkas klientų merginoms ieško per savo interneto svetainę, kurioje yra paskelbtos merginų nuotraukos, nurodytas amžius, kiti duomenys. Klientui išsirinkus patinkančią merginą, savininkas apie tai trumpąja SMS žinute praneša vienam iš firmos vairuotojų. Vairuotojui būna nurodomas merginos vardas, adresas, kuriuo ją reikia nuvežti, ir kaina, kurią turi sumokėti klientas“.

Malmėje dirbančios naktinės plaštakės, pasak tautiečio, dažnai kviečiamos į šiame mieste veikiantį naktinį klubą „Etage“. Ne viena mergina po susitikimo su klientu yra grįžusi kraujosruvomis išmargintais paakiais. Pas klientą merginos paprastai užtrunka nuo 0,5 iki 1,5 val. Kaina, kurią turi pakloti klientai, nepriklauso nuo laiko, praleisto su mergina. Švedijoje mokama už kartą. Kaina, kuri iš anksto suderinama su viešbučio savininku, svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. Švedijos kronų (apie 585-1170 litų). Merginai tenka tik dalis šio atlygio. Per vakarą vienai merginai kartais tenka aptarnauti ir keletą klientų.

Žadėdavo kambarinių darbą

Kaip merginos įklimpsta į prostituciją Švedijoje? Būna čia atviliojamos apgaule ar seniausios pasaulyje profesijos imasi savo noru? „Respublikos“ šaltinio žiniomis, iš minėtame Malmės pensione apgyvendintų 7 lietuvaičių tik 2 žinojo, kuo joms teks užsiimti. Kitos atvažiavo apgautos, kad turės dirbti kambarinėmis viešbutyje. Beveik visos jos į sąvadautojų pinkles pateko pasiskelbusios, kad ieško darbo. Su jomis susisiekę ir kambarinių darbą Švedijoje pasiūlę lietuviai sąvadautojai viliojo patraukliu atlygiu, o užkibusioms ant kabliuko nupirkdavo net bilietą. Merginoms buvo žadama, esą už valandą kambarinės darbo jos gaus 80 Švedijos kronų (apie 31 litą), vėliau - dar daugiau. Tokios iliuzijos išsisklaidydavo vos atvykus.

„Merginas pasitikęs šiaulietis firmos savininko patikėtinis pareikšdavo, kad tos, kurios nenori dirbti prostitutėmis, gali dingti į visas keturias puses, - pasakojo „Respublikos“ šaltinis. - Buvo tokių, kurios nesutiko parsidavinėti, liko nepažįstamame mieste be pinigų bilietui ir, tikriausiai, kažkaip parsigavo namo. Kitos, neturėdamos pinigų kelionei, palūždavo ir sutikdavo su darbdavio sąlygomis. Jos tikėdavo, kad užsidirbs pinigų ir galės grįžti. Tačiau sumaniusios mesti šį užsiėmimą sulaukdavo dviprasmiškų užuominų, kad darbdaviai žino, kur gyvena jos ir jų artimieji. Apsvarsčiusios galimas grėsmes merginos dažniausiai likdavo kentėti toliau. Iš nevilties jos verkdavo, bet maištauti bijodavo. Kaustė baimė dėl Lietuvoje likusių vaikų, tėvų, kurie net neįtarė, kuo jos užsiima. Todėl merginos nė negalvojo kreiptis į policiją“.

Aukas Švedijoje sulaiko baimė

Pašnekovo žiniomis, daug Švedijoje besidarbuojančių lietuvaičių yra iš normalių šeimų, tačiau „atsikandusios“ darbo Lietuvoje už 1 tūkst. litų. „Ten daug merginų, kurios norėjo geresnio gyvenimo - užsidirbti pinigų buto remontui ar automobiliui, - reziumavo vyras. - Ir kurios tiki rožiniais pažadais“.

Dalis į Švediją patekusių merginų išties buvo įdarbintos kambarinėmis viešbutyje. Tačiau dirbti tekdavę vergiškomis sąlygomis, o žadėtų aukso kalnų nė už horizonto nebuvo matyti. Darbo diena trukdavusi 14 valandų, o atlygis sudarydavęs vos ketvirtadalį žadėtojo.

„Respublikos“ šaltinis teigė, kad Švedijoje išnaudojamoms merginoms nekiltų didelių problemų viską mesti ir grįžti į Lietuvą. Tačiau dažną jų nuo tokio žingsnio sulaiko virtinė baimių.

„Dalis merginų lieka dirbti Švedijoje, nes bijo darbdavių, bijo likti be pinigų nepažįstamoje šalyje, o kai kurios bijo ir nepriteklių, laukiančių Lietuvoje, - pasakojo tautietis. - Tikiuosi, kad straipsnis jūsų laikraštyje padės Malmėje likusioms merginoms, kurios galbūt sulauks prostitucijos aukomis besirūpinančių institucijų pagalbos. Tikiu, kad šis straipsnis apsaugos nuo sąvadautojų jauko naujas aukas. Mačiau, ką joms tenka ištverti Švedijoje, ir man jų gaila. Juk visi esame žmonės, o su jomis ten elgiamasi prasčiau nei su šunimis“.

Švedijoje baudžiami tik klientai

Švedijoje savo kūną pardavinėjančių merginų iš Šiaulių regiono pagausėjimą šios Skandinavijos šalies institucijų atstovai pastebėjo dar prieš kelerius metus. Dauguma jas prižiūrėjusių sąvadautojų taip pat kilę iš Šiaulių regiono. Ieškodami būdų, kaip užkirsti kelią gyvųjų prekių invazijai į Švediją, šios šalies teisėsaugininkų ir prekybos žmonėmis aukas globojančių organizacijų delegacija užpernai lankėsi Lietuvoje. Tąsyk švedai jau galėjo pasidžiaugti demaskavę 6 šiauliečius, kuriems turtus krovė į sekso vergiją Švedijoje atviliotos lietuvaitės. Šie šiauliečiai iš prekybos žmonėmis ir sąvadavimo Švedijoje lobo nuo 2010-ųjų lapkričio iki 2011-ųjų rugpjūčio. Per 10 mėnesių jų gautas pelnas siekė 1 mln. Švedijos kronų (beveik 390 tūkst. litų). Stokholmo teismas užpernai jiems skyrė 1-3,5 metų laisvės atėmimo bausmes. Jas atlikę vyrai deportuoti iš Švedijos. Dviem šiauliečiams, kurie buvo apkaltinti dėl prekybos žmonėmis, grėsė laisvės atėmimas iki 10 metų. Kiti du buvo teisiami dėl sąvadavimo stambiu mastu, už ką Švedijos įstatymai numato laisvės atėmimą iki 8 metų. Likusieji buvo kaltinami sąvadavimu ir laisvės rizikavo netekti iki 4 metų.

Švedijoje, skirtingai nei Lietuvoje, prostitutės už savo kūno pardavinėjimą nėra baudžiamos - į jas žiūrima kaip į nusikaltimo aukas. Toks požiūris, anot „Respublikos“ kalbintų švedų teisėsaugininkų, padeda įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą, įtikina jas bendradarbiauti ir padėti sėkmingai užbaigti tyrimą. O štai pirkti seksą Švedijoje laikoma nusikaltimu žmoniškumui. Prostitutės teikiamas paslaugas nusipirkusiam klientui pagal Švedijos įstatymus gresia įkalinimas iki 1 metų.

- Ar daug lietuvių nuteista už sąvadavimą Švedijoje per pastaruosius kelerius metus? - „Respublika“ pasiteiravo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Algirdo Matonio.

- Pastarąjį kartą su Švedijos policija dėl prekybos žmonėmis teko bendrauti 2011-2012 metais. Tyrimas dėl prekybos žmonėmis buvo pradėtas Švedijoje, įtariamieji buvo šiauliečiai. Tuomet Švedijos pareigūnai buvo atvykę į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, vėliau Šiaulių policijos pareigūnai vykdė Švedijos policijos teisinės pagalbos prašymą. Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau kaip 20 merginų, kurios buvo išvežtos į Švediją verstis prostitucija. Byla Švedijoje buvo išsiųsta į teismą, kaltinimai pateikti 6 Šiaulių miesto gyventojams. Visi buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Duomenų apie tai, kad panašaus pobūdžio nusikalstama veika vykdoma toliau, neturime.

- Jei Lietuvoje būtų pritaikytas švediškas teisinis modelis, pagal kurį prostitutės nėra baudžiamos, gal ir mūsų šalyje kova su prekyba žmonėmis būtų efektyvesnė?

- Taip, pagal Švedijos teisinį modelį asmenys, besiverčiantys prostitucija, nėra baudžiami, tačiau naudojimasis tokiomis paslaugomis klientui užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Lietuvoje numatyta administracinė atsakomybė tiek asmeniui, kuris teikia prostitucijos paslaugas, tiek šias paslaugas perkančiam klientui. Prieš kelerius metus Švedijoje sulaikius prekyba žmonėmis įtariamus šiauliečius, Lietuvos Respublikos Seime buvo organizuota tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Švedijos delegacija. Konferencijos metu švedai papasakojo apie savo teisinį modelį ir minėtą tyrimą. Mūsų žiniomis, tarp parlamentarų buvo kilusi diskusija dėl Švedijos modelio įteisinimo Lietuvoje, tačiau konkretūs sprendimai nepriimti.

- Kokios priežastys lemia, kad lietuvaitės vis dar patiki pažadais apie svajonių darbą užsienyje ir patenka į prekeivių žmonėmis pinkles?

- Pagrindinė priežastis - socialinis pažeidžiamumas, t.y. žemas pragyvenimo lygis, išsilavinimo nebuvimas, naivumas. Galima paminėti ir pačių nusikaltėlių tobulėjimą - keičiasi patys verbavimo būdai, neretai pasakoma, koks bus „darbas“, žadamas „itin didelis“ atlygis, puikios „darbo“ ir gyvenimo sąlygos. Verbuotojai turi gerų bendravimo ir įtikinėjimo įgūdžių, todėl gerai moka naudotis aukų pažeidžiamumu. Siekiant sėkmingai kovoti su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, reikia supratimo ir netolerancijos šiam reiškiniui visuomenėje, nebijoti bendradarbiauti su policija, informuoti apie tokius nusikaltimus.