Kad apsaugotų kitus nuo sukčių pinklių, ji nusprendė savo istorija pasidalinti su „Bangos“ skaitytojais.
Praleistas skambutis
Kovo 19 d. Valerija rado praleistą telefoninį skambutį. Skambinta buvo 11.55 val. Du kartus ji pabandė paskambinti tuo numeriu, tačiau abu kartus buvo pranešta, kad telefonas išjungtas arba už ryšio zonos ribų.
O 16.46 val. ji vėl sulaukė, kaip tada dar neįtarė, telefoninių sukčių skambučio iš to paties numerio. Pokalbis truko beveik pusvalandį.
„Paskambinęs vyras prisistatė policijos komisaru Virginijumi Kenstavičiumi iš Klaipėdos policijos komisariato. Pirmas klausimas – ar nepažįstu Ritos Jokubavičienės (buvo nurodyta ir jos gyvenamoji vieta) ir ar nesu kaip nors susijusi su šiuo asmeniu.
Pagalvojau, gal ta moteris užsikrėtė koronavirusu, o aš galimai buvau nurodyta, kaip turėjusi su ja kontaktą“, – pasakojo Valerija.
Kadangi jai tenka bendrauti su nemažai žmonių ir ne visus juos pažįsta, iš karto susidomėjo. Moters nuomone, tai sukčiai pajuto. „Bet toliau vadinamasis komisaras informavo, kad šiąnakt buvo suimta nusikalstama grupuotė, tarp kurios asmenų buvo ir R. Jokubavičienė.
Pas ją rastos mano tapatybės kortelės ir banko sutarties kopijos“, – pokalbio detales prisiminė moteris. Skambinęs vyriškis paminėjo, kad rasti tokie trijų asmenų dokumentai, tad įtarimai iš karto krito ant banko.
Klausimais apie tai, kaip tapatybės kortelės ir banko sutarties kopijos galėjo pakliūti R. Jokubavičienei, kam Valerija yra suteikusi savo asmens duomenis ir pan., „komisaras“ ją įtraukė į pokalbį gana greitai.
„Sukčiai puikiai modeliavo situaciją pagrįsdami, kad dabar toks laikas, gal kažkokio mažesnio padalinio banko darbuotojai neapsaugojo informacijos ir pan. Prisiminiau, kad banke daromos asmens tapatybės kortelės kopijos, ir tai dar labiau mane įtraukė į pokalbį“, – prisipažino Valerija.
Išaiškino „procedūrą“
Gargždiškė sakė, jog komisaru prisistatęs vyriškis telefonu kalbėjo dalykiškai, bet maloniai, susirūpinęs jos saugumu paprašė pagalbos tiriant šį įvykį. Jis paaiškino, kad dabar nori sutikrinti informaciją ir Valerijos paklausė, ar rytoj galėtų virtualiai atlikti oficialią jos apklausą, nes šiuo metu bendravimas gyvai yra ribojamas ir į komisariatą pasikviesti apklausai nėra galimybės.
Vyriškis informavo, kad išblaivinti suimtieji atsisakė teikti informaciją, todėl dabar bus apklausiami tie trys asmenys, kurių dokumentai pas juos buvo rasti, o dokumentų netekusiųjų liudijimai padėsiantys išaiškinti piktadarius.
„Komisaras“ pranešė, kad iš banko gavo informaciją, jog kovo 18 d. 21.09 val. R. Jokubavičienė prisijungė prie mano sąskaitos ir bandė pervesti Mantui Griciui 1440 Eur, bet operacija nebuvo įvykdyta, – išgirdo sukčiais patikėjusi Valerija. – Pasakiau, kad tokios sumos mano sąskaitoje nėra.
Dabar įtariu, jog nuo to momento buvo pradėta aiškintis, kiek pinigų joje gali būti.“ Tada moteriai buvo paaiškinta, kad dabar reikia susisiekti su banku ir saugumo tikslais kuo greičiau blokuoti savo sąskaitą (įšaldyti elektroninės prieigos duomenis).
„Komisaras“ Valerijai negailėjo patarimų: ji būtinai turinti informuoti banko darbuotoją, kad rytoj vyks apklausa ir po jos bus išduota pažyma, jog moteris neteikia asmeninių duomenų tretiesiems asmenims ir su nusikalstamu įvykiu nėra susijusi.
To neva reikia, kad bankas neįtrauktų Valerijos į nepatikimų klientų sąrašą. „Kai paklausiau, ar turiu paskambinti į banką, „komisaras“ atsakė, kad dabar iš karto sujungs mane su atsakingu banko darbuotoju (paminėjo jo pareigas, bet jų neprisimenu), kad taip bus greičiau.
Aišku, buvau suinteresuota, kad sąskaita būtų apsaugota kuo greičiau. Jis paaiškino, jog po pokalbio su banko darbuotoju aš būsiu nukreipta atgal į komisariatą ir vėl bendrausiu su juo“, – sakė Valerija, su kuria vyriškis žadėjo suderinti tariamos rytojaus oficialios apklausos laiką ir detales.
„Bankininkas“ privertė suabejoti
Pokalbio su „bankininku“ pradžia Valerijai įtarimų nesukėlė: vėl dalykiškas, susirūpinęs tonas, iš pradžių gana oficialus, bet vėliau draugiškesnis, nuolat kreipiantis į moterį vardu.
Pokalbio pradžia buvo apie susiklosčiusią situaciją, ar niekam nesuteikė savo duomenų, ar nepaliko kur nors savo įrenginių (kompiuterio ar telefono taisyti), kas galėjo prieiti prie banko sąskaitos ir pan.
„Tada buvo paaiškinta, kad dabar saugumo tikslais reikia nedelsiant ištrinti mano Smart ID paskyrą. Kai paklausiau, kaip tai atlikti, tariamas banko darbuotojas pasakė, kad tai dabar galėsime padaryti kartu“, – prisiminė į sukčių pinkles pakliuvusi moteris, kurios netrukus paklausė vartotojo identifikavimo kodo.
Valerija padiktavo, tačiau sukčiams to buvo negana: pasakė, kad prisijungti nepavyko ir reikia jos asmens kodo, nes prisijungiant iš kito įrenginio visada prašoma asmens kodo, ne tik naudotojo ID ir PIN 1.
„Atrodė, jog padiktavau teisingai. „Bankininkas“ paaiškino, kad mano internetinė erdvė buvo pažeista ir gali būti, jog dėl to padiktuotas numeris nesuveikė. Buvau taip įtraukta į užsirašinėjimo ir skaičių tikslinimo bei diktavimo veiklą, kad galvoti laiko nebeliko, – prisipažino Valerija. – Žinoma, tuo metu buvo dirbama jau su mano sąskaita.
Aš vis laukiau, kad tuoj paaiškės, kodėl turiu užsirašinėti tuos įrenginių IP, iš kurių buvo tariamai prisijungta prie mano sąskaitos, sąskaitų numerius, į kuriuos buvo bandoma pervesti mano pinigus ir t. t. Galvojau, gal to prireiks kalbant su komisaru. Taip, aš jais tikėjau, nors abejoti buvau pradėjusi, kai paprašė asmens kodo.“
Kažkuriuo metu „bankininko“ balse moteris išgirdo keistą intonaciją, panašią į džiugesį. Sukčiai, Valerijos nuomone, triumfavo tada, kai ji suvedė antrąjį PIN, nes būtent tada būtų patvirtinusi savo pinigų pervedimą į kitą sąskaitą.
Moters abejonė sustiprėjo, kai pasibaigus pokalbiui su „bankininku“ nebebuvo „sujungta“ su komisaru prisistačiusiu vyriškiu. Jos neįtikino paaiškinimas, kad linija esanti užimta, o komisaras su ja susisieks kaip įmanoma greičiau.
Pasidalijusi abejonėmis su šeima, Valerija iš karto paskambino į banką, o jo darbuotojai sąskaitą užblokavo. Kodėl sukčiai nepabandė pervesti pinigų iš Valerijos sąskaitos, moteris gali tik spėlioti.
„Kitą dieną banko darbuotojai patvirtino, kad finansinių operacijų su mano sąskaita atlikta nebuvo, – daug nerimo patyrusi gargždiškė džiaugėsi istorijos atomazga. – Gal dėl to, kad suma mano sąskaitoje tą dieną buvo nedidelė, apie 60 Eur. Bedarbio pašalpą gavau kitą rytą. Taigi, pašalpos, kurios laukiau, galėjau netekti.“
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa STASIULAITIENĖ:
– Sukčiai labai greitai prisitaiko prie situacijos ir ja naudojasi. Tačiau nuo metų pradžios nesame pradėję nė vieno ikiteisminio tyrimo dėl telefoninių sukčių, nuo kurių būtų nukentėję gyventojai.
Žmonės tampa vis sąmoningesni ir lengvai nebepatiki, o apie tokius atvejus, kai bando išvilioti jų pinigus, praneša policijos pareigūnams. Žinodami, iš kokio numerio sukčiai skambino, imamės tam tikrų veiksmų.
Rašyti komentarą