Šnipinėjimu kaltintas "Oro navigacijos" darbuotojas pripažintas kaltu

Vyrui skirta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Tai yra pirma teismą pasiekusi šnipinėjimo byla per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Bylos duomenimis, šis nusikaltimas padarytas 2012 m. spalio 19 d. Vilniuje. R. Lipskis, dirbdamas valstybės įmonėje "Oro navigacija" Energetikos skyriaus vyresniuoju techniku, vykdė Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos užduotį, rinko ją dominančią informaciją ir perdavė ją nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovui Sergejui Kurulenkai.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. Lipskis savo darbo kabinete skaitmeniniu fotoaparatu slapta nufotografavo tris segtuvuose buvusius valstybinės įmonės "Oro navigacija" dokumentus ir schemas su VĮ "Tarptautinis Vilniaus oro uostas" naudojamų komunikacijų techniniais duomenimis, ir kitus projektuojamų objektų duomenis bei schemas ir juos perdavė.

R. Lipskis ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme savo kaltę neigė. Kaltinamojo nuomone, dokumentuose, kuriuos jis fotografavo, nebuvo jokios svarbios informacijos ar slaptų duomenų, ji buvo nereikšminga.

Teismas nustatė, kad nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs užsienio žvalgybos atstovas S. Kurulenka laikėsi konspiracijos: į susitikimus rinkti informacijos atvažiuodavo svetimais automobiliais, ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo.

R. Lipskis teisme pasakojo, kad kalbėdamasis su S. Kurulenka suprato, jog šis informacijos prašo ir reikalauja kaip Baltarusijos žvalgas. Jis jam pasakojo, kad jį seka "saugumas", parodė sutartas ir konspiracines frazes, kurias abu sutarė vartoti pokalbių metu. Papasakojo, kokio pobūdžio informaciją S. Kurulenka prašė gauti - apie galimai esančius CŽV kalėjimus, karinių (NATO) lėktuvų numerius, bet kokią informaciją apie oro uostą, kurią jis kuo skubiau turėjo pateikti savo valdžiai.

Teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog R. Lipskis vykdė užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotį. Kaltinamasis, teisme duodamas parodymus, patvirtino, kad S. Kurulenka prašė jo informacijos apie oro uostą, naudojamus ryšius, komunikacijas ir Lietuvos kariuomenės objektus. R. Lipskio surinkta ir S. Kurulenkos perduota informacija patvirtino, kad būtent tokia informacija domino užsienio valstybės žvalgybos organizaciją.

Teismas nuosprendyje pažymi, kad įstatyme šnipinėjimas apibrėžiamas ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo pradeda rinkti atitinkamą informaciją, turėdamas tikslą ją perduoti atitinkamam adresatui ir bent dalį jos įgyja.

Teismo nuomone, kaltinamojo versija, kad jis buvo šantažuojamas ir jam bei jo šeimai buvo grasinama susidoroti, verčia abejoti, nes S. Kurulenka niekada nėra užsiminęs ir priekaištavęs, kad iš jo gavo tuščias skaitmenines laikmenas. Tai patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, VSD slapta daryti garso įrašai.

Teismas, vertindamas R. Lipskio teiginį, kad dokumentai ir schemos, kuriuos jis fotografavo, nėra slapti, akcentavo, kad ši informacija domino užsienio žvalgybos organizaciją, informacija buvo renkama ir perduota apie strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčią valstybės įmonę.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad renkant, perduodant kitai valstybei informaciją, kuri nors ir nėra valstybės paslaptis, tačiau ją žinoti yra suinteresuota kita valstybė, o šnipinėjant yra sudaromas pavojus valstybės, apie kurią informacija renkama, saugumui, nes ji gali būti panaudota prieš valstybės interesus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad R. Lipskis nėra kaltinamas informacijos, kuri yra valstybės paslaptis, rinkimu bei perdavimu, jis yra kaltinamas kitos informacijos, dominančios užsienio valstybės žvalgymą, rinkimu ir perdavimu.

Didesnė dalis kaltinimo pašalinta nustačius, kad R. Lipskio sekimas truko nepateisinamai ilgai, todėl sumažėjo kaltinimų apimtis ir vyrui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai.

Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad R. Lipskis padarė labai sunkų nusikaltimą valstybės saugumui, o nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Po teismo posėdžio R. Lipskio advokatė tikino, kad teismo sprendimą neabejotinai skųsianti aukštesnės instancijos teismui. Prokuroras Redas Savickas to kol kas pasakyti negalėjo.

Teisėjų kolegijos narys teisėjas Andrius Cininas žurnalistams aiškino, kad skelbiant nuosprendį R. Lipskiui pasitvirtino tik maža dalis iš pareikštų kaltinimų.

"Prokuroras bylą tyrė su daug (kaltinimų, - ELTA), liko - mažai. R. Lipskiui buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelerius metus (atrodo, dvejus metus), teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris dienas", - sakė teisėjas.

Teismas, pasak A. Cinino, pripažino įrodyta, kad R. Lipskis, dirbdamas įmonėje "Oro navigacija", nufotografavo ir perdavė Baltarusijos žvalgybos darbuotojui kai kuriuos dokumentus, susijusius su Vilniaus oro uosto komunikacijomis. R. Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes dokumentai, kurie buvo perduoti, praktiškai žvalgybinės reikšmės neturi. Teismas nustatė, kad kai kurie duomenys apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas surinkti neteisėtai - pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką operatyvinės priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina nustačius nusikalstamos veikos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne tęsiami toliau, kaip buvo šiuo atveju, netiesiogiai skatinant nusikalstamą iniciatyvą.

"Teismas pripažino, kad toks ilgas sekimas, nesiimant priemonių užkardyti veiką ir tuo pačiu būdu sudarant sąlygas pasislėpti ir Baltarusijos žvalgybos darbuotojui, nėra teisėtas", - tikino jis ir pridūrė, kad tai yra Žmogaus teisių konvencijos pažeidimas. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad R. Lipskis nuteistas už tai, kad fotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir po trijų dienų perdavė Baltarusijos žvalgybos darbuotojui.

"Būtent už tai jis nuteistas. Noriu priminti, kad minimali bausmė už šį nusikaltimą yra treji metai, teismas skyrė 3 metus 3 mėnesius. Jis didesnę dalį šios bausmės atliko", - kalbėjo teisėjas.

ELTA primena, kad prokurorai ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) apie tai, kad R. Lipskis šnipinėja Baltarusijai, pranešė pernai lapkritį. Bylos duomenimis, vyras valstybės įmonėje "Oro navigacija" dirbęs savo kabinete slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai.

Įtarta, kad Baltarusijai rinkta ir perduota informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose. Būtent tai įvardijo ir prokuroras, perskaitęs kaltinamąjį aktą. Pasak prokuroro, įtariamasis 2011-2013 m. rinko informaciją apie "Oro navigaciją", Tarptautinį Vilniaus oro uostą, Lietuvos kariuomenės bazę, kurioje įsikūrę NATO kariai, Zoknių oro uoste.

R. Lipskis kaltę neigė. Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras R. Savickas prašė skirti R. Lipskiui aštuonerių metų įkalinimo bausmę.

Už šnipinėjimą Lietuvoje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.

Nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.