R. Šimašius: už valstybės tarnautojų klaidas turi mokėti jie patys, o ne valstybė

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pirmadienį Vyriausybės pasitarime pristatė ministerijos siūlymą aiškiau reglamentuoti tvarką, pagal kurią už valstybės tarnautojų padarytas klaidas moka jie patys, o ne valstybė.

"Yra priimti tam tikri sprendimai, pagal kuriuos būtų galima pasiekti, kad ne mokesčių mokėtojai sumokėtų už valstybės tarnautojų padarytas klaidas, bet tie asmenys, kurie padarė jas. Tam reikalinga daug organizacinių priemonių - medžiagos rinkimas ir įvertinimas pagal tai, ar iš tikrųjų imtasi priemonių išieškoti patirtą žalą", - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė R. Šimašius.

Kaip teigiama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai, šiuo metu valstybės tarnautojams padarius klaidą ne visuomet užtikrinama, kad galiausiai jie už ją ir sumokėtų. Nors teisės aktai numato visą mechanizmą, kaip turi būti taikoma atsakomybė, tačiau tai nėra tinkamai daroma, todėl siūloma užkirsti tam kelią.

Dabar valstybės tarnautojui priėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalą, už ją atlygina valstybės institucija, kuri vėliau iš tarnautojo gali ją išsiieškoti. Jei valstybės tarnautojas klaidą padarė netyčia, iš jo gali būti reikalaujama atlyginti padarytą žalą išieškant ne daugiau nei 9 vidutinių mėnesio atlyginimų sumą. Tačiau jei pažeidimas padarytas tyčia, kaltas asmuo privalo atlyginti visus nuostolius.

Tačiau, kaip teigiama ministerijos pranešime, ne visuomet valstybės institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų. Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie, kas jas padarė, o visi mokesčių mokėtojai.

R. Šimašius žurnalistams pabrėžė, kad šiuo metu netgi nėra aišku, kokią žalą kasmet valstybė patiria dėl jos tarnautojų klaidų, kurias ji turi kompensuoti iš biudžeto - atliktų tarnybinių nusižengimų tyrimų apibendrinimai nėra daromi.

"Siekiama, kad visos institucijos žiūrėtų į tai sistemiškai. Tik teismui priėmus sprendimą, kad valstybė turi atlyginti žalą, iš karto automatiškai turi įsijungti mechanizmas, kuris leistų nustatyti, kas konkrečiai tą žalą padarė. Jei institucijos vadovas nesiima to, turi būti labai aiškiai kiekvieną kartą keliamas klausimas dėl paties vadovo atsakomybės", - sakė R. Šimašius.

Taip pat, anot ministro, svarbu užtikrinti, kad valstybės institucijų sprendimai, kurie niekam nedaro žalos, nebūtų naikinami, net jei yra formaliai procedūriškai neteisėti. Kaip pavyzdį jis pateikė situaciją, kuomet asmuo atstato sudegintą tvartą, tačiau tuomet paaiškėja, kad jis tam nebuvo gavęs visų leidimų, todėl turi tą tvartą nugriauti ir pastatyti iš naujo.

Teisingumo ministras taip pat siūlo įvesti naują taisyklę, kad, neteisėtą sprendimą priėmus keliems asmenims, nė vienas jų neišvengtų atsakomybės ir už tai proporcingai atsakytų. Teisingumo ministerijos pranešime teigiama, kad tai užtikrintų, jog atsakomybę prisiims visi, tačiau, pavyzdžiui, specialistui, sprendusiam tik dėl vieno iš aspektų išduodant leidimą, neteks tokia pat atsakomybės dalis, kaip galutinį sprendimą priėmusiam skyriaus vadovui.