Pogrindinių milijonierių bylos stringa

Klampina namai

Praėjusią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl Kalvarijos savivaldybėje gyvenančios šeimos. Minimalų atlyginimą gaudavę ir net bedarbiais buvę sutuoktiniai sugebėjo įsigyti šimtatūkstantinio nekilnojamojo turto. 2009 m. jie nusipirko 800 tūkst. litų kainavusį namą Kaune.

Bene garsiausia neteisėto praturtėjimo byla susijusi su buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos namu Vilniuje. Po korupcijos skandalo postą palikęs politikas už daugiau nei 6 mln. litų savo būstą bandė parduoti kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnui Edgarui.

Teismai nesupranta

Ši neteisėto praturtėjimo byla gali ilgam įklampinti Lietuvos teismus ar net visiškai panaikinti galimybę taikyti naująją tvarką. Šių metų gegužės 21 d. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinimo. Teismo manymu, naujieji Baudžiamojo kodekso straipsniai yra dviprasmiški ir nesuprantami.

Kaip „Vakaro žinioms” teigė E. Karaliui atstovaujantis advokatas Saulius Juzukonis, naujoji tvarka kelia daug abejonių. „Ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka tik fakto, jog asmuo turi 65 tūkst. litų vertės turto, o tik vėliau aiškinamasi, ar jis galėjo tokį turtą įgyti iš legalių pajamų. Nors baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, dabar visai nebūtina įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, iš kurio gavo neteisėtų pajamų. Pakanka tik turto buvimo fakto, o žmogus savo nekaltumą turi įrodinėti pats. Jei nepavyks, jam gresia turto konfiskavimas ir 4 metai belangės. Tai savotiškas eksperimentas ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje”, - teigė teisininkas.

Taip pat suabejota įstatymo formuluote, kad asmuo „žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti” apie jam perleisto turto kilmę. Šias aplinkybes įrodyti itin sudėtinga, o kai kuriais atvejais įtariamasis gali būti priverstas liudyti prieš savo šeimos narius.

Bylos sustos

Advokato teigimu, Konstituciniam Teismui pradėjus nagrinėti šį klausimą panašiose bylose teismai taip pat turėtų stabdyti procesus ir sulaukti išaiškinimo. Jei paaiškėtų, kad įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, bylos turėtų būti nutrauktos.

Susirūpinimą dėl tyrimų ateities suskubo pareikšti teisėsaugos institucijų vadovai. Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis apgailestavo, jog iki šiol vykdyti ikiteisminiai tyrimai gali komplikuotis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas „Vakaro žinioms” teigė, jog duomenys apie neteisėtu būdu gautas pajamas ir toliau bus renkami, tačiau klausimų kyla dėl galimybės juos panaudoti baudžiamosiose bylose. „Kreipimasis į Konstitucinį Teismą pirmiausia veiks ikiteisminių tyrimų perspektyvas. Mokesčių prasme nedeklaruotos pajamos buvo apmokestinamos iki naujojo įstatymo, bus apmokestinamos ir dabar”, - sakė jis.

Prezidentės atstovai „Vakaro žinioms” teigė, jog kova su neteisėtu praturtėjimu gali būti efektyvi, jei naujos priemonės bus taikomos principingai, o ne ieškoma išlygų, kurios padėtų išsisukti nuo atsakomybės.

FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius „Vakaro žinioms” patvirtino, kad nauja įstatymų redakcija nėra visiškai aiški. „Baudžiamojo kodekso pakeitimai dėl neteisėto praturtėjimo yra nauji, teismų praktika tik formuojasi. Konstitucinio Teismo išaiškinimas padėtų išsklaidyti abejones dėl šio įstatymo konstitucingumo”, - teigė direktorius.

Tirti sudėtinga

Tarnybos vadovas tikino, kad tokių bylų tyrimai neretai būna itin sudėtingi. Vienas didžiausių sunkumų - galimybė fiziniams asmenims be kontrolės gauti įvairaus dydžio paskolas ar dovanas grynaisiais. „Kaip rodo praktika, dažnai tokios paskolos būna fiktyvios ir leidžia asmenims išvengti atsakomybės”, - pasakojo pareigūnas.

Tyrėjams tenka paneiginėti tokius sandorius, tačiau tai padaryti sunku. Ypač jei paskolą suteikęs asmuo gyvena užsienyje. Nuovokesni šešėlinio pasaulio veikėjai suskubo pasirūpinti paskolos sutartimis su įmonėmis, registruotomis Lietuvos teisėsaugos institucijoms beveik nepasiekiamose lengvatinėse prekybos zonose.

90 - Tiek tyrimų dėl neteisėto  praturtėjimo pradėjo prokuratūra

1 - Tiek tyrimų baigėsi teismo nuosprendžiu

76 - už tiek tūkst. litų konfiskuota turto

Stasys Jakeliūnas, ekonomistas:

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Problema akivaizdi, tačiau ji nėra ryžtingai ir nuosekliai sprendžiama. Žmonės visada buvo ir bus linkę gauti kuo daugiau pajamų, o išleisti mokesčiams kuo mažiau. Tai tapo ypač aktualu per krizę, nes, sumažėjus pajamoms, mokesčiai imti vertinti ne kaip moralinis įsipareigojimas valstybei, o kaip papildomos išlaidos.

Stebina ir kovos su šešėliu būdai. Štai prieš pusantrų metų buvo paskelbta, kad nustatyti valstybės tarnautojai, kurių turimas turtas neatitinka pajamų. Aišku, visi skubiai ėmėsi priemonių apsisaugoti. Mūsų pareigūnai yra gana korumpuoti, todėl nėra sunku susiorganizuoti kokias nors pažymas, atgaline data pataisyti deklaracijas arba pasirašyti skolos raštelius. Viskas turėjo būti daroma atvirkščiai - pirmiausia ištirti konkretūs atvejai ir priimti sprendimai teismuose, o tik vėliau skubama informuoti.

Lietuvoje pakanka įstatymų kovoti su šešėliu, tačiau juos reikia sistemingai taikyti. Dabar yra per daug landų turtą perrašyti, dovanoti, paslėpti. Tokie sandoriai nėra tinkamai prižiūrimi. Dažnai perleidžiamo turto vertė fiktyviai sumažinama.