Po tragedijos: pervažos saugesnės nebus

Tyrimą dėl penktadienį apie 22 val. geležinkelio pervažoje, esančioje netoli kapinių, įvykusios eismo nelaimės pradėjo ir Kretingos rajono policijos komisariatas, ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Tačiau pirmadienį dar nebuvo paaiškėjusių daugiau aplinkybių, negu jų buvo žinoma iš karto po tragedijos – kol kas neaišku, kodėl automobilį „VW Polo“ vairavusi ir Darbėnų link važiavusi Skuodo rajono Aleksandrijos kaimo gyventoja 52 metų Aldona Nikartienė stabtelėjo prieš pervažą ir staiga nėrė prieš atvažiuojantį greitąjį keleivinį traukinį Vilnius – Klaipėda.

Nuo susidūrimo su traukiniu automobilis liko metalo laužu – jį traukinys, važiavęs apie 120 km/val. greičiu, priekiu dar stūmė apie kilometrą, kol sustojo netoli viaduko į Palangą. Pakeliui mėtėsi po susidūrimo ir dėl vilkimo atplyšusios automobilio dalys.

Automobilį vairavusi moteris žuvo vietoje. Ištraukti jos kūną iš sumaitoto automobilio prireikė ugniagesių pagalbos.

Prašo įrengti užtvaras

Ši tragedija vėl paskatino diskusijas apie Kretingos geležinkelių pervažų saugumą – kad jose reikalingi pakeliami užtvarai, komentaruose pasisakė ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojai, kurie laikraščio internetinėje svetainėje publikaciją apie įvykį galėjo perskaityti iš karto po jo.

Kad pakeliami užtvarai būtų geriausia išeitis norint ateityje išvengti tragedijų geležinkelio pervažose, yra įsitikinęs ir Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Budginas.

„Ne kartą šį klausimą kėliau Saugaus eismo komisijoje, inicijavau kreipimąsi į „Lietuvos geležinkelius“, kad būtų įrengti užtvarai geležinkelio pervažose Kretingoje prie Briedžių gatvės, prie naujųjų kapinių bei Padvariuose ir Kūlupėnuose, kur eismas yra intensyviausias. Tačiau niekas nepasikeitė, - pirmadienį „Pajūrio naujienoms“ teigė A.Budginas. – Visgi nelaimės ant geležinkelio bėgių mus neramina ir nematome kitos išeities, kaip ir vėl kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“ prašant įrengti užtvaras. Tą šiandien ir padariau“.

Kur užtvaros, ten nelaimės?

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis patvirtino, kad jo vadovaujama Saugaus eismo komisija ne kartą kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ dėl pakeliamųjų užtvarų įrengimo, tačiau kaskart sulaukdavo neigiamo atsakymo.

Pavyzdžiui, 2010 metų kovą bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus pirmojo pavaduotojo Algirdo Panavo atsakyme rašoma: „Statistiniais duomenimis, daugiau eismo įvykių įvyksta sergimose geležinkelio pervažose, kuomet eismo dalyviai apvažiuoja (apeina) pakeliamuosius užtvarus arba įvažiuoja (įeina) į geležinkelio pervažas leidžiantis pakeliamiesiems užtvarams. Todėl siekiant užtikrinti saugesnį eismą geležinkelio pervažose yra ne tik techninės priemonės, bet ir organizacinės, t.y. greičio ribojimo ženklų, greičio mažinimo kalnelių, vaizdo kamerų muliažų įrengimas ir sėkmingas bendradarbiavimas su Kelių policija“.

Beje, šiame rašte tuomet buvo nurodyta ir preliminari pakeliamųjų užtvarų įrengimo kaina – reguliuojamoje geležinkelio pervažoje ji siekia apie 30 tūkst. Lt, o nereguliuojamoje – apie 300 tūkst. Lt.

Labai panašiai – kad pakeliamieji užtvarai ne sumažina, bet padidina eismo nelaimių skaičių – Saugaus eismo komisijai į paklausimą 2012 metų vasarį atrašė ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Tačiau šie argumentai neįtikina Saugaus eismo komisijos pirmininko P.Černeckio, kuris įsitikinęs, kad užtvaros vis dėlto sulaikytų tą vairuotoją, kuris važiuodamas per pervažą tiesiog užsimiršta pasidairyti, ar neatvyksta traukinys.

Užtvarų neįrengs

„Pajūrio naujienoms“ dar kartą pasiteiravus „Lietuvos geležinkelių“ atstovo apie galimybę įrengti pakeliamas užtvaras intensyviausiose Kretingos pervažose, šįkart bendrovės filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius Julius Mikšys sakė: „Užtvaros įrengiamos tose geležinkelio pervažose, kuriose yra intensyvus ir automobilių, ir traukinių eismas, be to, automobilių vairuotojams yra blogas matomumas. Būtent paskutinysis kriterijus ir netinka kalbant apie pervažą Kretingoje – ten nepastebėti traukinio tiesiog neįmanoma: pervaža apšviesta, apie traukinį perspėja blykčiojanti raudona semaforų šviesa bei garsiniai signalai. Šiuo atveju keleivinis traukinys priekyje turėjo ir didelį ryškų žibintą. Ko dar vairuotojams reikėtų? Jei automobilio vairuotojas laikysis Kelių eismo taisyklių ir sustos prie „Stop“ ženklo, įsitikins, kad nevažiuoja traukinys, jam nereikės nė jokių užtvarų. Nežinau, kaip vairuotoją reiktų apsaugoti nuo jo paties. Iš patirties galiu pasakyti, kad vairuotojai rizikuoja ir esant užtvaroms – važiuoja per pervažą tarsi išbandydami save, spės ar nespės prasilenkti su traukiniu“.

J.Mikšys mano, kad galbūt rizikuoti ir Kelių eismo taisykles pažeisti nevengiančius vairuotojus sudrausmintų pervažose įrengtos vaizdo kameros. Nelaimės atveju jos, J.Mikšio manymu, bent jau padėtų išaiškinti tikslias avarijos priežastis.

Keleiviais pasirūpino

J.Mikšys teigė, kad kol kas neaišku, kiek nuostolių patyrė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kurios traukinys per avariją buvo apgadintas - kad jis galėtų važiuoti, pirmiausiai elektriniu pjūklu reikėjo pašalinti sugadintas lokomotyvo dalis, kurios per eismo įvykį buvo deformuotos ir dėl to kliudė bėgius.

Keleivinio traukinio Vilnius-Klaipėda viršininkas Arūnas Krukonis informavo, kad traukiniu, kuris tempė 9 vagonus, važiavo apie 100 keleivių. Keletas jų, pakalbintų „Pajūrio naujienų“, teigė, kad traukinio ir automobilio susidūrimo smūgio nepajutę, o apie tragišką nelaimę sužinoję tik tada, kai traukiniui sustojus teko išlipti laukan. Traukinio darbuotojai siekė dėl nelaimės nesukelti panikos tarp keleivių.

Kas nutiko, sakė ne iš karto supratęs ir A.Krukonis. „Pajutau, kad įjungti ekstra stabdžiai, todėl per radijo ryšį mašinisto paklausiau, kas nutiko. Jis paaiškino, kad buvo parblokštas automobilis“,- „Pajūrio naujienoms“ teigė A.Krukonis.

Kadangi traukinys dėl eismo įvykio tęsti kelionės nebegalėjo, keleiviai, kurių tikslas ir buvo pasiekti Kretingą, išsiskirstė patys. Tačiau bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams teko pasirūpinti keleiviais, turėjusiais vykti į Klaipėdą.

A.Krukonis paaiškino, kad Klaipėdos stoties viršininkas apie situaciją pranešė keleivių stotyje laukusiems žmonėms – šie sutiko patys automobiliais vykti į Kretingą ir iš ten parsivežti traukiniu keliavusius artimuosius. Kiti keleiviai, kurių liko 34, traukinio palydovų buvo nuvesti iki traukinių stoties Kretingoje, kur jų nuvežti į uostamiestį atvažiavo specialiai tam iškviestas autobusas.

• Toje pačioje geležinkelio pervažoje 2010 metų sausį susidūrus su traukiniu žuvo automobiliu važiavusi motina ir sūnus.
• Dvi gyvybes traukinys nusinešė 2009 metais geležinkelio pervažoje prie Padvarių pensionato: traukiniui susidūrus su automobiliu žuvo abu juo važiavę vyrai.