Pareigūnams, neužkirtusiems kelio Drąsiaus Kedžio žudynėms, siūlomos baudos

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo teisiami penki buvę ir esami Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, Visvaldas Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Arūnas Verenius, tris posėdžius skaitęs baigiamąją kalbą, antradienio posėdyje kaltinamuosius siūlė pripažinti kaltais ir skirti baudas, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau, pasak prokuroro, griežčiausias bausmes pareigūnams skirti nėra pagrindo.

V. Račkauskui ir T. Ulpiui siūloma skirti po 350 MGL (45 tūkst. 500 litų) dydžio baudas, E. Damukaičiui - 300 MGL (39 tūkst. litų) baudą, kitus du pareigūnus nuspręsta bausti po 250 MGL (32 tūkst. 500 litų) dydžio bauda.

"Yra charakterizijuomos net tik asmenybės, veikos yra padarytos nesunkios, bausmės tikslai, manau, bus pasiekti ir tokiomis bausmėmis, todėl nematau pagrindo jas skirti griežtesnes. O teismas yra laisvas pasirinkti", - po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras A. Verenius.

Klausiamas, ar tai adekvati bausmė, prokuroras kalbėjo, kad galima prašyti ir didesnės, laisvės atėmimo, bausmes, tačiau tai negrąžins žuvusiųjų.

"Bausmės tikslai yra visai kiti, tai ne keršto akcija, t.y. žmogų pastatyti į atitinkamą kelią, todėl, manau, jos yra pakankamai griežtos ir atitinka sankcijos ribas, nurodytas jiems inkriminuotuose straipsniuose", - sakė prokuroras.

Tuo atveju, jeigu kaltinamieji būtų ne pareigūnai, jų nusikalstamos veikos būtų inkriminuojamos visai pagal kitą nusikaltimą - ne pranešimą apie nusikalstamą veiką - Baudžiamojo kodekso 237 straipsnį. Kaltinamieji su žiniasklaida bendrauti nebuvo linkę.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą griežčiausia pareigūnams gresianti bausmė buvo bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Nužudytos kaunietės Violetos Naruševičienės tėvai ir sesuo Laimutė Stankūnaitė bei Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Jie gali pareikšti atskirus civilinius ieškinius. Be to, kaip aiškino prokuroras, teisiškai jie į teismą gali paduoti ir valstybę.

Per ikiteisminį tyrimą, pradėtą 2011 metų rudenį, aiškintasi, ar Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad 2009 m. spalį būtų užkirstas kelias Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus ir kaunietės L. Stankūnaitės sesers V. Naruševičienės nužudymams, ar nuo prokurorų nenuslėpė nužudymui išsamiai atskleisti ir ištirti reikšmingų aplinkybių, asmenų, žinančių kokių nors bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Apie pareigūnų - tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo V. Račkausko, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo T. Ulpio, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininko E. Damukaičio ir dviejų operatyvininkų - D. Sinkevičiaus ir V. Vitkovskio - neveiklumą prokurorams pranešė D. Kedžio draugas M. Žalimas. Jis teigė, jog žudynių išvakarėse 2009-ųjų spalio 4-ąją buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietis D. Kedys planuoja žudynes.

Vyras tvirtino pranešęs policijos generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui, tuomečiam kriminalinės policijos pareigūnui T. Ulpiui apie D. Kedžio ketinimus 2009 metų spalį nušauti Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, savo dukters motiną L. Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę, buvusį Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą. D. Kedys šiuos asmenis kaltino pedofilija ir sąvadavimu. A. Ūsas 2010 m. vasarą mįslingomis aplinkybėmis mirė.

Teismas prie šios bylos svarstymo dar sugrįš ketvirtadienį.