Pareigūnai mokosi iš klaidų

Gruodžio 5 dienos vakarą, apie 17 val., tokį nutikimą teko konstatuoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams. Matyt, iš gėdos kitos dienos apskrities policijos suvestinėse šis įvykis nutylėtas. Informacija apie pabėgėlį Martyną Kulainį tikintis visuomenės pagalbos jo ieškant paskelbta tik kone po paros.

21 metų panevėžietis paspruko nuo pareigūnų jau sutemus, iššokęs pro komisariato pirmajame aukšte įsikūrusios Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos kabineto langą.

Panašių nutikimų policijoje būta ne vieno. Pakanka prisiminti pernykštį nuotykį su gyvu policijos aplaidumo priekaištu tapusiu Igoriu Molotkovu, kuris paspruko nuo policininkų pagrobęs automatą.

Kodėl ir kas lemia panašius įvykius? Pareigūnų išsiblaškymas, aplaidumas ar užsimiršimas, kad jie turi reikalą su potencialiu nusikaltėliu? Kiek tai yra akcentuojama Lietuvos policijos mokykloje, kurioje rengiami jauni pareigūnai, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su šios įstaigos viršininku Algirdu KAMINSKU.

- Kai įvyksta tokie policijai nemalonūs įvykiai, iš karto tiriamos priežastys, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Kursantams mes paprastai daugiau kalbame apie pažeidėjo sulaikymą, konvojavimą, pristatymą ir visada akcentuojame atsargumo priemones, kaip reikėtų elgtis, kad sulaikytas asmuo nepabėgtų. Tokios temos, kaip įtariamojo asmens pabėgimas iš įstaigos patalpos, manau, programoje nėra. Bet gautas tarnybinio patikrinimo išvadas mes visada analizuojame ir jas įtraukiame į mokymo procesą.

- Ar pernykštis suimtojo pabėgimas su automatu, kai jo ieškoti buvo pasitelktos visos Vilniaus policijos pajėgos, buvo mokykloje nagrinėjamas?

- Apie tai, be abejonės, kalbėta, nes įvykis skambėjo plačiai. Ten, atrodo, buvo ikiteisminis tyrimas. Visada po tokio tyrimo nustatoma, ar tai įvyko dėl pareigūnų aplaidumo, ar žinių stokos.

- Turbūt niekas nesiginčys, jeigu pabėgo sulaikytas asmuo, tai būna pareigūno kaltė...

- Kalbėdamas apie Panevėžio kolegas nenorėčiau vertinti šio konkretaus atvejo, nes nežinau aplinkybių. Bet, švelniai tariant, atidumo, budrumo stoka buvo.

- Ar kursantams dėstomas psichologijos kursas, kad jie galėtų bent kiek numatyti galimus sulaikyto asmens veiksmus?

- Pirmiausia reikalingas taktinis pasirengimas. Jeigu tu atlieki kažkokius veiksmus, turi žinoti, kaip elgtis. Jeigu mokymo procese tematika susijusi su psichologiniais dalykais, mes turime psichologą, kuris dalyvauja ir mokymo procese, ir praktiniuose užsiėmimuose. Mūsų dėstytojai yra ne vienus metus dirbę pirminėje grandyje, patys susidūrę su konvojavimo, sulaikymo, apžiūros atvejais. Jie pasakoja ne iš knygų, o dėsto tai, su kuo jie yra susidūrę, kur galbūt klydę.

- Ką apie pareigūno fizinį pasirengimą sako faktas, kai iš policijos automobilio ar iš komisariato asmuo sugeba pabėgti net antrankiais surakintas?

- Gal fizinis pasirengimas nėra pagrindinis ir svarbiausias mokymo dalykas, bet kad pareigūnai turi būti gerai pasiruošę fiziškai - faktas. Sunku įsivaizduoti, kaip gali pabėgti surakintas žmogus. Suveikia žmogiškasis faktorius - mąstymo stoka, situacijos neįvertinimas. Juk reikia galvoti, kad taip neatsitiktų. Todėl ir sakau, kad pirmiausia būtinas protavimas, po to - fizinė jėga.

- Bet turbūt nepriimate tokių, kurie nepadaro nė vieno atsispaudimo ar nesugeba bent karto prisitraukti prie skersinio.

- Reikalavimai norint patekti pas mus - didžiuliai. Pirma, kandidatas turi atitikti centrinės medicinos komisijos reikalavimus. Jeigu dėl sveikatos jis pereina, tada čia vyksta paskutinis atrankos etapas. Laikomi fiziniai normatyvai, psichologinis testas.

- Kad ir nedideli atlyginimai policijoje, besirenkančių šią profesiją netrūksta. Koks šiemet buvo konkursas į policijos mokyklą?

- Besikreipusių į policijos įstaigas ir norinčių mokytis buvo arti tūkstančio. Po visų patikrinimų liko 2,5-3 į vietą. Tai dar kartą rodo, kokie dideli sveikatos reikalavimai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“