Paleidžiami tūkstančiai kalinių

Jau liepos 1-ąją Lietuvoje turėtų įsigalioti Probacijos įstatymas, įkalinimo įstaigų vartus į laisvę atversiantis mažiausiai 3 tūkst. kalinių. Tokiu atveju lygtinai paleistų nuteistųjų ar tokių, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, skaičius laisvėje padaugės daugiau nei trečdaliu, o valstybė tam nėra pasiruošusi: trūksta darbuotojų tokiems asmenims prižiūrėti, pinigų elektroniniam jų stebėjimui, todėl visuomenei iškils didžiulis pavojus. O blogiausia, kad bus paniekinta pati bausmės sąvoka ir nusikaltėliai nebebijos nusikalsti.

Pavojus visuomenei

Pataisos inspekcijų, prižiūrinčių ir lygtinai paleistus kalinius, darbuotojai bando politikus atvesti į protą ir prašo įstatymo įsigaliojimą bent jau atidėti mažiausiai iki 2014-ųjų.

„Turimi resursai yra daugiau nei per maži operatyviai ir objektyviai atlikti išsamią probuojamų asmenų pakartotinės nusikalstamos veiklos rizikos analizę, individualią socialinės aplinkos analizę, sudaryti individualų kiekvieno asmens probacijos priemonių planą, jį įgyvendinti ir užtikrinti jo vykdymo kontrolę. Taip pat nėra lėšų ir teisinio reglamentavimo, susijusio su probuojamų asmenų stebėjimo organizavimu, o tai privaloma, kai vykdoma intensyvi probuojamo asmens kontrolė“, - sakė Pataisos inspekcijų darbuotojų profsąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus.

Įstatymui įgyvendinti vien šiemet papildomai reikės 6 mln. litų. Be to, papildomai reikalingos priemonės ir lėšos intensyviam probuojamo asmens stebėjimui elektroninėmis priemonėmis. Vieno asmens stebėjimas, remiantis užsienio praktika, kainuoja nuo 115 iki 170 litų per parą.

Įsigaliojus įstatymui, 230 pataisos inspekcijų pareigūnų jau turės prižiūrėti nebe 8 tūkst., o 11 tūkst. asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, kurie paleisti lygtinai arba kurie nuteisti laisvės apribojimo bausme. Nors liko mažiau nei mėnuo, nei pataisos inspekcijos darbuotojų skaičius, nei finansavimas nėra padidintas.

Taupo teisingumo sąskaita

Mykolo Romerio universiteto profesorius teisininkas Alfonsas Vaišvila atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje taikyti probacijos įstatymą yra daugiau nei nesaugu, nes šalis tam nepasiruošusi ir visuomenė bus įstumiama į dar didesnius pavojus. Tačiau, anot jo, tai ne vienintelė problema.

„Dabar pradėta kalbėti nebe apie bausmę, o apie socialinį tikslingumą, kuris paneigia ir teisę, ir bausmę, ir bausmės autoritetą. Tai didelė teisinės sumaišties kėlimo akcija. Gal iš viso nevykdykime teisingumo, nes jis brangiai kainuoja? Sakoma, kad neapsimoka laikyti kalinius įkalinimo įstaigose, nes vieno išlaikymas per metus kainuoja 23 tūkst. litų, o pensininko - 9,6 tūkst. litų. Tai gal tada ir nusikaltimų nebesiaiškinkime, nes reikia išlaikyti tardytojus, prokurorus, teismus, kainuoja kalėjimų išlaikymas?“ - ironizavo profesorius.

Budelis svarbesnis už auką

Pasak teisininko, pasieksime labai rizikingą stadiją, kai net nebebus aišku, ką bausmė reiškia, o Baudžiamasis kodeksas praras bet kokią prasmę.

„Juk dabar, pavyzdžiui, jei teismas paskiria bausmę iki gyvos galvos, nuteistasis jos niekada neatlieka. Dažniausiai bausmė pakeičiama 25 metais laisvės atėmimo arba 20 metų. Ne tik bausmė ir jos autoritetas yra nuvertinami, bet ir pats teisingumas. Ką reiškia bausmė, jei ji vėliau virsta tam tikru pagrūmojimu? Paminamas ne tik visuomenės saugumo, išleidžiant pavojingą kalinį pirma laiko, interesas, bet ir aukos interesas. Galvojama apie nusikaltėlį, bet ne apie auką. Patenkame į savivalės sumaištį, pradedame gyventi naujame bolševizme, kai teisė nieko nereiškia, o vyrauja klasinis požiūris, kaip anksčiau, o dabar - ekonominis motyvas: kaliniai brangiai kainuoja, todėl reikia juos išleisti“, - piktinosi A.Vaišvila.

Skatins nusikalstamumą

Anot jo, liberalizme, kurio Lietuva taip siekia, visada laimi agresyvieji ir ekonominiai interesai.

„Todėl tai, kas yra teisė, kokia jos misija visuomenei, tampa visiškai neaišku. Viskas daroma tik dėl taupymo, o ne todėl, kad tikima, esą kaliniai kalėdami pasitaisė ir gali išeiti į laisvę. Jau ir taip visuomenėje yra nesaugu gyventi, kiekvienas turi savarankiškai gintis apsitverdamas tvoromis, nusipirkdamas ginklų. Mano įsitikinimu, jokių lygtinių paleidimų, jokių bausmės sušvelninimų iš viso negali būti. Jei teismas paskyrė 10 metų - tiek ir turi pasėdėti. Nes tai yra proporcija už kito žmogaus interesų pažeidimą.

Jei bausmė nominaliai paskelbiama, bet neatliekama, tai daroma aukos sąskaita, aukos interesų sumenkinimo sąskaita. Jei norime gyventi be doro žmogaus interesų gynimo - tada gyvenkime pagal Probacijos įstatymą. Ir dar vienas aspektas. Probacija yra tam tikra nebaudžiamumo forma ir nusikalstamumo skatinimas. Juk kiekvienas prieš nusikalsdamas žinos, kad galės tikėtis probacijos. Bausmė bus nebe bauginanti, o tik moralizuojanti. O ką reiškia nusikaltėliui moralė?“ - retoriškai klausė A.Vaišvila.