Pajūrio gyventojai - populiarūs sukčių "klientai"

"Telefoninis sukčiavimas tampa grėsme visuomenei. Tai nuostolinga ne tik turto atžvilgiu. Auginamas žmonių nepasitikėjimas teisėsaugos institucijų pareigūnais, bankų darbuotojais, net paprastais žmonėmis", - pastebėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė.

Pernai Lietuvoje užfiksuota 3 830 sukčiavimo atvejų, šiemet per 9 mėnesius - jau 3 565. Didžiąją dalį jų sudarė telefoniniai sukčiavimai. Klaipėdos apskritis antroje vietoje atsiduria pagal sukčiavimų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Sukčiai pajūrio gyventojus renkasi, nes mano, kad šių piniginės storesnės.

"Swedbank" Elektroninių kanalų skyriaus vadovės Linos Žemaitytės teigimu, į sukčių žabangas dažniausiai patenka vyresni nei 25 metai žmonės. Jų kontaktus sukčiai randa telefonų knygose, per interneto paieškos sistemas ar socialiniuose tinkluose. Aukomis tampama dėl patiklumo, asmeninių duomenų svarbos neįvertinimo, įvairių baimių.

Devynios iš dešimties sukčių aukų - moterys. Sukčiai dažniausiai vengia skambinti vyrams, nes šie yra psichologiškai tvirtesni, griežtesni, ne tokie patiklūs.

Statistinis telefoninis sukčius - 25-45 metų vyras, neturintis išsilavinimo. Apie 70 proc. sukčių - įkalinimo įstaigų "klientai". Jie gerai išmano žmonių psichologiją, moka manipuliuoti, įtikinėti.

Dažniausiai apsimeta teisėsauga

Anot K. Antanavičienės, policija dažniausiai išskiria šiuos telefoninio sukčiavimo scenarijus: "Alio, mama" (paskambinus teigiama, jog artimasis pateko į bėdą, reikia pinigų reikalui sutvarkyti), "Alio, FNTT, STT, VMI, oolicija ir kt." (paskambinus teigiama, jog viena iš teisėsaugos institucijų vykdo tyrimą, jam reikia jūsų duomenų), "Įdarbinimas" (skambinama darbo ieškantiems žmonėms, tačiau "įdarbinamos" tik jų sąskaitos), bei kiti atvejai.

Policijos atstovės teigimu, "Alio, mama" strategija pastaruoju metu naudojama retai. Šiuo metu dažniausiai naudojama sukčiavimo forma - "Alio, FNTT..." Žmonėms skambinama ir teigiama, jog įtariama, kad per jų sąskaitą "plaunami" pinigai, prašoma pateikti savo elektroninės bankininkystės duomenis. Dažnai teigiama, jog nusikaltime dalyvauja ir banko darbuotojai, todėl primygtinai prašoma į juos nesikreipti.

Sukčiai prisistato iš tikrųjų egzistuojančiais asmenimis, į pagalbą pasitelkiami kiti asmenys, todėl auka dažnai "sujungiama" su "sekretorėmis", "banko darbuotojomis" ir kt. Beje, policijos atstovės teigimu, įkalinimo įstaigose itin populiarūs kaliniai su mutavusiais balsais, galintys telefonu suvaidinti moteris.

Kai žmogus pateikia savo el. bankininkystės duomenis, tereikia kelių minučių ištuštinti sąskaitą, pridėjus dar šiek tiek laiko žmogus tampa ir greitųjų kreditų bendrovių skolininku. Beje, žmonės į policiją dažnai kreipiasi tik tada kai, sulaukia pastarųjų raginimų gražinti skolą, nes iki tol nesupranta buvę apgauti.

Per 2011 m. sukčiavimų telefonu žala Klaipėdos apskrityje siekė 340 tūkst. litų. Dar 110 tūkst. Lt žala padaryta kredito bendrovėms. Šiais metais padaryta žala asmenis jau siekia 275 tūkst. Lt, kredito bendrovėms - 90 tūkst. Lt. Dažniausiai pasisavinama nuo 2 iki 4 tūkst. Lt, tačiau sumos gali būti ir dešimteriopai didesnės.

Kaip apsisaugoti?

Sulaukus skambučio iš nepažįstamo žmogaus patariama sužinoti visus jo duomenis. Svarbiausia - atsiminti, jog niekas neturi teisės reikalauti jūsų prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ir jų neatskleisti. Tokiu atveju reikėtų kuo greičiau baigti pokalbį ir išsiaiškinti, ar teisėsaugos pareigūnas iš tiesų jums skambino.

Jei suvokėte buvę apgauti, nedelsiant praneškite bankui ir užblokuokite savo sąskaitą. Apie visa tai, net jei ir nespėjote atskleisti savo duomenų, praneškite policijai. Norint apsisaugoti patariama nustatyti ir mažesnį per dieną galimos pervesti sumos limitą.

K. Antanavičienė sulaukus įtartino skambučio pataria atkreipti dėmesį į aplinkos triukšmą, trūkinėjantį telefono ryšį ar pokalbio metu pasibaigiančią telefono sąskaitą, neįprastą sujungimą. Be to, policijos atstovė pataria apie sukčiavimo atvejį būtinai papasakoti artimiesiems, draugams, kaimynams. Sukčiai dažnai renkasi telefonų numerius iš vienos teritorijos ar pagal panašias pavardes, todėl netrukus skambučio gali sulaukti šalia jūsų gyvenantis asmuo ar jūsų giminaitis.

Kovoti su telefoniniais sukčiais, K. Antanavičienės manymu, padėtų ir kova su narkotinių medžiagų patekimu į pataisos namus, mobiliojo ryšio blokavimas, draudimas naudotis IT priemonėmis, pervedamų pinigų nuteistiesiems ribojimas, asmenų izoliacija.

O policijoje pagelbėtų specializuoti padaliniai ar pareigūnai, bylų sisteminimas, nes pavienius sukčiavimo atvejus nustatyti labai sunku, taip pat tiesioginių tarpžinybinių kontaktų diegimas. Prie kovos prisidėtų ir bankinių duomenų apsaugos griežtinimas bei greitųjų kreditų išdavimo sąlygų keitimas.