Nuteistojo laiške iš Pravieniškių - priekaištai pareigūnams ir ministrui

Pateikiame laiško tekstą (kalba netaisyta):

Balandžio 1 d.- kalinių gedulo diena. Tai diena, kai visi kaliniai laidoja viltį išsaugoti sveiką protą, kūną bei sielą atliekant bausmę pataisos namuose. Tai diena, a kai kaliniai ir jų artimieji visiškai įsisąmonina, kad valstybei neberūpi jų socialinė reabilitacija ir noras bei siekis atlikus bausmę pradėti naują, dorą gyvenimą. Tai diena, kai nusikaltusio žmogaus viltis užgęsta ir gimsta neapykanta. Tai naujo nusikaltimo prieš įkalintą žmogų diena, paženklinta teisėtumo atspaudu.

Kažkodėl visos datos turi savo simbolinę reikšmę, ir ši data ne išimtis. Tai tikrai pokštininkų ir melagių diena, bet šis pokštas peržengia moralinių normų ribas ir daugumai žmonių jis visiškai nebejuokingas.

Šiandien kalinamas žmogus nepatiria nieko, išskyrus nuolatinę baimę dėl ateities ir psichologinį pareigūnų spaudimą. Nieks nuteistajam nepadės spręsti jį ištikusių bėdų, o kaip tik jas tik paaštrins, pagilins, pasunkins. Ir tai ne išsigalvojimas, o tikra tiesa ir mūsų realybė. Kad ir pamėgina koks nuteistasis nueiti į budinčią dalį su kokia iškilusia bėda, bus išjuoktas, iškeiktas uniformuoto pareigūno, kurio keiksmažodžių žodynas ko gero daug turtingesnis už pas jį atėjusio nusikaltėlio. O kaip gi ne! Juk tai pareigūnas - žmogus su uniforma ir jo pareiga buti pranašesniam už tave. Ir tikrai, keikiasi jis daug geriau nei tu. Na jis juk laipsnį turi , o kas gi tu? Žiūri į jį ir puikiai supranti, kad šis pilietis su trispalve papuoštais rūbais neapkenčia tavęs visa širdimi, lyg jam tikrai ką blogo būtum padaręs. Žiūri valdovo žvilgsniu niekšas į tave ir tiesiogiai parodo neapykantą tau ir net nesistengia to menkumo slėpti, o kaip tik viešai tuo didžiuojasi, garbina tai tuo mėgaudamasis.

„Kodėl? Ar tai koncentracijos stovykla, ar pataisos namai?" - tyliai savęs paklausi, nekreipdamas dėmesio į tokio pareigūno nemokšiškumą ir nekompetenciją, o galų gale ir nusikalstamą elgesį, darai tai, ko esi čia atėjęs, sakai jam, ko tau reik, kas, galų gale tau priklauso pagal įstatymą, vos ne maldauji išklausyt. O jis tau šypsosi ironiška šypsena iš karto duodamas suprast atsakymą į tavo prašymą ir tiek.Bet tu kažkodėl vis tiek čia, nors ir žinai kaip bus, žinai, kaip jie elgiasi.Tu čia ,nes tau reikia ir tu daugiau nebeturi kur eiti. Tu tai žinai ir jie tai zino.Ir nors atsakymas dažniausiai būna aiškus - NE!, vis tiek ten eini, vis tiek prašai.. Dar ir dar mini tą nelemtą slenkstį, nes reik ir tiek, ir nieko daugiau negali žinot ir jaust, kad galėtum ten eit.

Tikrai ten neitum, jei būtum laisvas ir tikrai nesižemintum ir neleistum net žiūrėt į save taip.Bet tu esi nuteistas, esi kalinys ir esi paniekos objektas jo, pareigūno, valstybės atstovo, akyse. Esi priverstas ten eiti, nes kur tu, kaliny, gali paprašyti, kad suteiktų tau pagalbą.

Kiek yra buvę atvejų, kai kalinių neišleidžia net į pačių artimiausių žmonių laidotuves, kad nesuteikia pasimatymų su iš užsienio trumpam grįžusiais šeimos nariais.. Ir taip toliau, ir panašiai. Bet vis tiek jie ten eina. Vis tiek eina ir eina, o pareigūnai tai žino, supranta, kad ėjo ir eis ir nesvarbu kaip ta kalinį iškoliosi, bet kur jis dėsis - ateis.

Nieko jie nedaro dėl mūsų. Nė piršto nepajudina, kad mes taisytumėmės, o tik baudžia, baudžia ir baudžia. Baudos izoliatoriai nuolat prikimšti žmonių. O kartais net eilės turi sulaukti, kol atsilaisvins tau ten vieta. Sovietai, statydami zoną, nenumatė, kad į baudos izoliatorių bus siunčiama tiek žmonių, jog jie ten net netilps.Na planinė sistema, kaip visi žinome, nepasiteisino ir nieko čia nuostabaus, kad socializmas ir čia prašovė - per mažai baudos izoliatorių pastatė.

Nauja tvarka - naujos taisyklės. Kuo jų, kaliniu, ten, baudos izoliatoriuje, bus daugiau, tuo daugiau geresnio darbo jie, pareigūnai, bus padarę. Na gal ir gerai mąsto šiuolaikiniai žmonės, bet kam tada meluoja, miglą visuomenei pučia? Kodėl bausmės namus pataisos namais vadina?

Kažkaip negražiai iš jų pusės išeina, o jie juk tokie gražūs, trispalve papuošti. Tai gal bent šiek tiek sąžiningiau būtu, jei teismas nuosprendžio metu iš karto ir parašytų: ''Skiriu bausmę atlikti bausmių namuose''. Bet mano teismo nuosprendyje juodu ant balto parašyta ir gražiu antspaudu užantspauduota, kad esu nuteistas bausmę atlikti pataisos namuose. Pažodžiui reikėtų suprasti, kad būsiu ten, kur turėsiu galimybę taisytis ir taisysiuos. Reiktų suprasti, kad tai tokia įstaiga, kurioje pasikeisiu, pasitaisysiu ir taip atliksiu savo bausmę. O kur dabar esu aš? Kažkokioj skylėj ,kur pasitaisyti šansų nėr jokių. Viskas padaryta tam, kad palaužti mane ir sužlugdyti. Niekas man čia niekuo nepadėjo ,o tik viską apsunkino, kaip tik sugebėjo. Atseit kuo man bus blogiau, tuo geresnis aš iš čia išeisiu. Deja, viršininkas geresnis, aš iš čia tikrai neišeisiu, jei kasdien mane maišysi su mėšlu ir kartinsi mano ir taip nelengvą gyvenimą. Manai aš būsiu doresnis pilietis, jei tu mane įmesi 15 parų į baudos izoliatorių už tai, kad dieną beskaitydamas knygą, užmigau ant jos? Žmogau, aš užmigau, o tu mane baudi. Manai aš būsiu sąžiningesnis, jei tu grasinsi man sėdėjimu iki bausmes galo, jei neatsiimsiu skundo, kurį parašiau dėl to, kad kratos metu sulaužei man priklausantį daiktą, išmetei mano apatinį trikotažą ant grindų ir dar nešvariais batais jį mindei? Ir iš vis ką tu, niekše, sau galvoji? Tu bent pats žinai, ko sieki, kvaily? Ar esi vedamas kažkokio nesveiko instinkto? Kur tavo žmogiškumas, žmogau? Kas tu toks, kad galėtum taip su manim elgtis? O gal aš iš viso nekaltai įkalintas, o tu man nuolat kartoji, kad aš nepasitaisiau. Klausiu tavęs, kodėl gi man nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas su žmona, kurios psichologinė būklė šiuo metu dėl didelių rūpesčių labai prasta? Galėčiau tavęs klaust ir klaust begalę klausimų, bet dabar rašau tai visai ne tau ir ne tam. Užteks, kad tu į statistiką pažiūrėsi, kiek grįžta į įkalinimo įstaigas žmonių ir pamąstysi, kodėl taip yra. Užteks to, jei suprasi, kad tu nepataisai, nepadedi, o tik gadini, dar daugiau pakenki.

Balandžio pirmąją dieną įsigalios įstatymas, kuris draus man už mano nuosavus pinigus pirktis man reikalingus ar net būtinus daiktus bei maisto produktus. Šią dieną aš turėsiu ar galėsiu maitintis taip, kaip bus nustatyta kažkokio pašalinio žmogaus, kuris neturi jokio supratimo, kas aš esu ir ko man reikia, galų gale, ką aš valgau ir ką man reikia valgyti, kad būčiau sveikas ir išsaugočiau bent pakenčiamą fizinę būklę.

Aš jau nekalbu apie tai, ką reiškia toks draudimas mano orumui. O kas, gerbiamieji, parašyta žmogaus teisių reglamente apie žmogaus orumą? Ar kas skaitėt? Ar girdėta tokia frazė, kad žmogus turi teisę į orų gyvenimą? O gal aš jums ne žmogus? Man tikrai kartais taip atrodo, o nuo balandžio 1 d. to kartais jau tikrai nebeliks. Tai gal nušaukit jau mane ir tai bus daug humaniškiau, nei dabar žudote mane iš lėto ir taip skausmingai.

Gerbiamieji, kaip manote, kodėl kariasi ir žalojasi žmonės pataisos namuose? Įdomu, kas būna įrašyta jų mirties liudijime. Nežinau, ką pareigūnai ten parašo, bet numanyti nesunku. O kodėl žmogus taip daro? Todėl, kad praranda bet kokią viltį ir nemato jokios ateities. Ši vieta atima iš žmogaus viską. Pradžioje atima laisvę, po to šeimą, o tada dar ir sveikatą. O nuolatiniai pareigūnų pasityčiojimai atima ir vilti kažkada gyventi geriau, nes gėrio, jokio gėrio, čia nebematai, nes jo čia nėra. Nėra gėrio, žmonės! Ar tikrai esate pajėgūs tai įsivaizduoti ?O mes čia gyvename- turime gyventi . Tuoj ir valgyti nebeturėsim. Ir kas gi bus tada? Palūšime mes ir nuolankiai nulenksime galvas ar sukilsime, netekę paskutinio vilties lašo? Iš tikro man tai jau ir nebesvarbu. Liepto galas jau prieitas. Ne tame esmė, ką darysime mes, nuteistieji, o svarbu tai, ką dabar darot jūs, "teisingieji". Šiandien jūs teisūs, o ryt būsit pripažinti nusikaltėliais. Ar žinote, kodėl susidegino Kalanta? Manote čia taip negali atsitikti, nes jūs atimsite iš mūsų bet kokį degų skystį ir panašiai? Nė velnio! Tikrai nedaug reikia, kad taip ir nutiktų. Gal jau ir būtų taip nutikę, jei išsilavinimo žmonėms būtų užtekę ir vietoj beprasmės savižudybės prasmingai mirti būtų sugalvoję .Kad nesugebėjo, tai dar nereiškia, kad nesugebės. Ir kas bus, jei tai įvyks? Gal jums pavyks tai nuslėpti, o gal ir ne, bet tai vėl gi esmės nekeičia. Nuslėpsite jūs savo nusikaltimą ar ne, bet nuo to nusikaltimas tikrai niekur nedings. Anksčiau ar vėliau tai išlįs į viešumą. Anksčiau ar vėliau, teisingieji.

Kovo 19 d. visi nuteistieji skelbs bado streiką, kad būtų atkreiptas dėmesys į jų dabartinę padėtį ir visos pataisos sistemos neveiksmingumą. Bado streikas - tai tik pradžia mūsų nepasitenkinimo išraiškos, nes dėl dabartinės padėties esame pasirengę padaryti daug daugiau. Mes nebegalim daugiau taikstytis su tokiomis sąlygomis, žinodami, kad ateityje mūsų laukia vis blogesnės sąlygos. Iki šiol mes vis tylėjome dėl prastų kalinimo sąlygų, dėl per mažos gyvenamu patalpų kvadratūros, dėl blogos ir nepakankamos ventiliacijos. Tylėjom mes taip pat ir dėl pareigūnų elgesio ir vis leidomės bauginami grasinimais, atsiimdavome rašomus skundus.

Bet šiandien mes jau to nebijome. Mes daugiau nebeturim ko bijot. Viskas. Jie viską iš mūsų atėmė. Net ir tą paskutinį lašą orumo, kuris dar šiaip ne taip buvo mūsų išsaugotas.

Gana. Kovo 19 dieną badas, o jei bus neatsižvelgta i tai, bus imtasi drastiškų priemonių.

Gerbiamieji žurnalistai, kviečiame jus atvykti į pataisos namus ir susitikti su kaliniais, kurie pasiruošę jums papasakoti viską, kas tik jus domins. Mes norime, kad jūs pamatytumėte ir parodytumėte visuomenei, kas mes tokie ir kaip gyvename. Norime, kad Lietuva sužinotų teisingumo ministro priešrinkiminės kampanijos kainą, kurią turėsime sumokėti mes, nuteistieji.

Visų kaliniu vardu pagarbiai kreipiuosi i jus ir kviečiu atvykti į Pravieniškių atvirosios kolonijos trečiąją valdybą.

S.S.