Benamio gyvenimas kaip vėjo blaškomo lapo: nupraus lietus, priglaus vėsi pakelė. Šiandien - ten, rytoj – kitur. Klajūno užuovėja - apleistas garažas, rūsys, namas užkaltais langais. Ir taip diena po dienos. Laisvas, bet kaip ištverti panašią laisvę, jei aplinkinių žvilgsniai temato valkatą, atstumtąjį, vilkintį padėvėtą, apibrizgusį rūbą. Socialinė atskirtis nepuošia valstybės. Turim tokį skaudulį. Seimo narį puošni barzda tarsi kelia į bajorus, benamio užsiauginta – į vargetą su maišeliu. Žmonės, atsidūrę gyvenimo nuošalėse, priversti aplinkybių ar dėl savo tingumo, aišku, nepertekę gerais jausmais visuomenės atžvilgiu. Būna, jog pratrūksta keiksmais, net grasinimais, kartais nukreipdami savo pyktį į niekuo dėtą asmenį. Taip, matyt, atsitiko ir Gintarui A. L.
Sukėlė skandalą, įbaugino moterį, sutrukdė darbą
Pernai, birželio 13 dieną, apie 15 valandą Šilutėje į antstolės A. T. kontorą Lietuvininkų gatvėje atėjo skolininkas Gintaras A. L. Jis pateikė darbuotojai savivaldybės pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą. Klientas tvirtino banke sužinojęs apie antstolės patvarkymą nurašyti nuo jo sąskaitos dalį gaunamos pašalpos. Gintaras A. L. priekaištavo, kad pagal įstatymą to daryti negalima. Darbuotoja paaiškino, jog jis per vėlai pateikė pažymą, todėl ir buvo nuskaičiuoti pinigai. Mat kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla pagal ieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje dėl 57 eurų išieškojimo. Nors Gintarui A. L. buvo apribotas piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje, išdavimas, tačiau skolininkui leista per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti po 71,40 euro. Beje, iš areštuotos jo banko sąskaitos gauta 69,50 eurų suma, vėliau jam grąžinta. Antstolės kontoroje buvo galima viską ramiai išsiaiškinti. Tačiau taip neįvyko. Kai darbuotoja patarė Gintarui A. L. nueiti į banką, šis prapliupo rėkauti, matyt, nelabai suprasdamas, kas jam sakoma. Neišgirsi kito, jei pats šauki. Klientas, palikęs pažymą, išdrožė lauk, bet gal po 20 -ies minučių grįžo, klestelėjo į kėdę priešais darbuotoją. Ne, neketino aiškintis , pradėjo plūstis, įžeidinėti moterį. Tuo pačiu skundėsi neturįs ką valgyti, bet troškuliu nesiskundė: ištraukė iš švarko vidinės kišenės vyno butelį, gurkštelėjo. Cirko vaidinimas baigėsi, kai atsistojęs klientas nusviedė savo maišelį ir, mosikuodamas metaline šakute , pagrąsino išdurti akis. Kadangi moterį nuo įsiutėlio teskyrė kompiuterio monitorius, ji juto realią grėsmę, patyrė stresą. Agresyvus Gintaro A. L. elgesys baimės įvarė ir greta nukentėjusiosios sėdinčiai kolegei, kėlė nerimą visoms darbuotojoms: juk baugino jas iššaudyti. Vis dėlto jos pareikalavo, kad nesitvardantis , demonstratyviai besielgiantis vyras išeitų. Šis pakluso. Jam išėjus, iškvietė policiją.
Kaltinamojo versija
Gintarui A. L. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teisiamasis iš esmės kaltu neprisipažino. Apklausiamas teisme parodė, kad, būdamas pagiringas, užėjo į antstolės A. T. kontorą išsiaiškinti, kodėl iš jo sąskaitos banke nurašyti pinigai. Darbuotoja paaiškino, jog pinigus nurašė antstolė. Kadangi iš pastarosios nebuvo gavęs jokių pranešimų, todėl mano, kad pinigai nuo jo sąskaitos nurašyti nepagrįstai. Tiesa, antstolės veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Po apsilankymo antstolės kontoroje ketino pasiimti pašalpą, nusipirkti maisto ir eiti į uostą pavalgyti. Todėl kelnių kišenėje turėjo metalinę šakutę. Kontoroje darbuotojai pateikė pažymą iš savivaldybės, bet ši paaiškino, jog pavėlavo ją pristatyti, nes pinigai nuo jo sąskaitos jau nurašyti. Tuomet susinervino, iškeikė kontoros darbuotojas, mosikavo išsitraukta iš kišenės šakute, bėdavojo, kad nori valgyti, nes keturias dienas badavo. Teisiamasis neatmetė galimybės, kad, būdamas įniršęs, galėjo pagrąsinti išdurti akis, iššaudyti, nors realiai tokių veiksmų atlikti neketino. Gintaro A. L. nuomone, nukentėjusiosios išgąstis perdėtas, sėdėjusi prie stalo nuo jo už 1,5 metro. Gi nukentėjusioji, kuri nedirba su vykdomosiomis bylomis, tik vykdo pirminę dokumentų apskaitą, neslėpė patyrusi baimę ir net šiuo metu, į kontorą atėjus Gintarui A. L., jaučia stresą.
Grasinimai – įsukamas baimės mechanizmas, griaunantis kasdienybės ramybę
Nukentėjusioji, liudytojos, vaizdo kameros įrašas bylojo ne teisiamojo naudai. Teismų praktika grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą įvardija, kaip pavojingą psichinę prievartą, turinčią pasekmių žmogaus dvasinei būsenai, t. y. neigiamų padarinių. Grasinimai - bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas. Ne tiek svarbu, ar grasinimas realus, kiek tai, jog kaltininkas norėjo sukelti nukentėjusiajam baimės, siaubo jausmą. Būtent šiuos dalykus kaltininko tyčiniuose veiksmuose įžvelgia gąsdinamas asmuo. Grąsinimų motyvai gali būti įvairūs: kerštas, chuliganiškos paskatos, neapykanta. Gintaras A. L. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai, nukentėjusios neatsiprašė. Jis yra baustas administracine tvarka, nedirba, seniūnijoje atlieka visuomenei naudingą veiklą už socialinę pašalpą. Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis skyrė jam 50 parų areštą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2016.06.13 iki 2016.06.14. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Šilutės rajono apylinkės teismą.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą