Nustatyti 50 tūkst. litų telefonu išvilioję sukčiai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (VPK ONTB) ir Klaipėdos rajono PK pareigūnų tyrimo grupė demaskavo organizuotą grupę asmenų, kurie stambiu mastu vykdė sukčiavimus ir pasisavindavo lėšas  iš gyventojų sąskaitų.

Policijos pareigūnai įtaria, kad šią nusikalstamą veiką organizavo ir jai vadovavo laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys asmenys, kurie telefonu prisistatydavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), policijos pareigūnais bei bankų darbuotojais.

Šiuo metu Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai atskleidė 17 tokių sukčiavimų atvejų, nuo kurių nukentėjo uostamiesčio, Palangos bei Klaipėdos rajono gyventojai. Bendra nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala viršija 50 tūkst. litų.

Įtarimai dėl organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos įteikti 11 asmenų, tarp jų – grupuotės lyderiai ir kiti su grupuote susiję asmenys, atlikę antraeilius vaidmenis (prisijungdavo prie nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės, pervesdavo pinigus į kitas sąskaitas, juos išgrynindavo ir perduodavo bei pan.).

Policijos pareigūnai turi duomenų ir apie kitas organizuotos grupės įvykdytas analogiškas nusikalstamas veikas bei kitus nusikalstamoje veikloje dalyvavusius asmenis, todėl planuoja aktyviai tęsti tyrimo veiksmus.

Teisėsaugininkai, bendradarbiaudami su vietiniais pareigūnais, atliko 10 kratų įvairiose šalies vietovėse – Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone.

Taip pat kratos atliktos ir Alytaus pataisos namuose. Jų metu pas įtariamuosius metu policijos pareigūnai aptiko nusikalstamai veikai panaudotus mobiliojo ryšio telefonus, jų SIM korteles, kompiuterius ir interneto modemus, elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir kodus, bankinių operacijų atlikimą patvirtinančius dokumentus ir kitus įkalčius.

Už sukčiavimus organizuotoje grupėje įtariamiesisms gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai perspėja šalies gyventojus, kad nei STT, nei FNTT, nei policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, tirdami nusikalstamas veikas, nenaudoja ir neprašo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonių slaptų duomenų.

Perduodami šiuos duomenis sukčiams, žmonės rizikuoja netekti savo lėšų ir įsigyti kreditinių įsipareigojimų greituosius kreditus išduodančioms įstaigoms.


Teisėsaugininkai informuoja visuomenę, kad nusikaltėliai veikia pagal tokią nusikalstamos veiklos schemą:

1. Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių (telefonų knygos ir pan.) jie gauna duomenis apie gyventojų vardus, pavardes ir telefono (dažniausiai fiksuoto) numerius.

2. Įtariamieji skambina žmonėms ir, prisistatydami neva nusikalstamas veikas tiriančiais pareigūnais, praneša apie per gyventojų bankų sąskaitas neva vykdomas neteisėtas finansines operacijas, t. y., -  neva "plaunami" pinigai.

3. Skambinantieji ragina gyventojus atvykti į teisėsaugos įstaigas, o vėliau imituoja telefoninio pokalbio sujungimą su neva banko darbuotojais. Dažnai pokalbį su "banko darbuotoju" imituoja moteris.

4. "Banko darbuotojas" ir pareigūnais prisistatantys įtariamieji praneša žmonėms, kad tam, jog būtų užkirstas kelias neva daromam nusikaltimui ir kad būtų užblokuota ("užšaldyta") gyventojo sąskaita, jis turi pranešti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžius, kodus bei kitus duomenis.

5. Pasinaudodami šia informacija, sukčiai užvaldo lėšas nukentėjusiųjų banko sąskaitose arba jų vardais paima momentinius kreditus.