Nuosprendis: vieniems - mirtis, kitiems - tik teisingumo iliuzija.

2002-05-04 12:00

Žinoma asmenybė

Dmitrijaus Žoludevo pavardė pastaruosius keletą metų nesyk mirgėjo laikraščių puslapiuose, dažnai šalia asmenų, už įvairią nusikalstamą veiką gerai pažįstamų teisėtvarkininkams.
1998 metais Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant "žardinių" gaujos narių bylą buvo apklaustas ir D. Žoludevas. Jis pripažino, kad kai kurie šios gaujos nariai padėdavo miesto hemofilikams.
Rašyta, jog Dmitrijus Žoludevas kartu su hemofilija sirgusiu Linu Naviku (gim. 1974 m.), kuriam už sukčiavimą stambiu mastu 1999 metų pabaigoje taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla ir kuris, 2000-ųjų metų sausio 14 d. trijų vyriškių prie Šilutės pl. 44 namo laiptinės sumuštas, mirė, turėjo neoficialią nekilnojamojo turto agentūrą, taip pat vertėsi tarpininkavimu skolinant pinigus. Paskui Linas Navikas įkūrė savo agentūrą, veikusią "Signalo" patalpose.
1998 metais lapkričio 6 dieną A. Kasatikovas, kuriam už sukčiavimą taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla, pasiskundė, jog jį už skolą šios firmos darbuotojai laiko įkaitu. Tarp apklaustųjų buvo ir Dmitrijus Žoludevas.
1999 metais Mokyklos gatvėje gyvenantis Piotras S. policijai pasiskundė, jog Dmitrijui Žoludevui už 800 litų metams užstatė savo butą, o šis, suklastojęs dokumentus, nepasibaigus sutarties laikui nori jį parduoti. Neoficialūs šaltiniai "Vakarų ekspresui" pranešė, jog butas buvo parduotas, o žmogus, išvytas į gatvę, gyvenimą baigė savižudybe.
Kurį laiką Dima dirbęs prisidengdamas vieno iš nukentėjusiųjų jo baudžiamojoje byloje - Boriso Juodzevičiaus firmos "Komplekt Servis" vardu. Tai išaiškėję, kai firmos savininkui ėmę skambinti nepatenkinti klientai.

Nešvarūs nukentėjusiųjų sandoriai

Jo tariamą ryšį su "žardiniais" Dmitrijus Žoludevas įvardino kaip žiniasklaidos išpūstą burbulą, "kuris gavosi iš nesugebėjimo ištirti ar fantazijų".
Tiek jis, tiek jo mama dėl daugelio savo "nelaimių" kaltina nukentėjusįjį R. L, kuriam civiline tvarka buvo priteista 80 tūkst. litų (dalis išskaičiuota iš D. Žoludevo invalidumo pensijos). "Iš kur pas R. L., biznį pradėjusį nuo striukių siuvimo, tokie pinigai, jie nedeklaruoti," - kalba Dmitrijus Žoludevas ir jo mama, stebėdamiesi, kad šis žmogus pakliuvo taip pat tarp nukentėjusiųjų.
"Nukentėjusysis" R.L., kurio pavardė spaudoje buvo minima greta aferų su nekilnojamuoju turtu, susijusių su senų žmonių žudymu, 1999 metais iškelia man ultimatumą, kad byloje dėl aplaidaus klubo "Hemofilija" dokumentacijos vedimo, kurioje R. L. figūravo kaip įtariamasis, duočiau parodymus, neva R. L. nebuvęs klubo prekybos įmonės komercijos direktorius. Priešingu atveju jis per gimines Seime atnaujins dulkančią lentynose bylą. Man atsisakius byla netrukus buvo atnaujinta..."- rašo Dmitrijus Žoludevas laiške "Vakarų ekspresui", įrodinėdamas, jog byla jam sufabrikuota nuo pat pradžios. Kol teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, gintis jis turi teisę.

Valstybė skatina sukčiauti

Išsikovoję bent tai, kad Dmitrijaus Žoludevo veika įvertinta kaip nusikaltimas ir jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusieji netiki, kad savo prarastus pinigus atgaus - Dmitrijaus vardu nėra jokio turto nei sąskaitos banke, o tėvai už vaikų nuodėmes pagal įstatymą neatsako.
Šiandien jie nebetiki net tuo, kad Dmitrijus Žoludevas, nors ir nuteistas, sės į kalėjimą. "Įdomu, kur jis atliks bausmę - kolonijoje ar ant savo sofos?" - sarkastiškai klausia jie.
Jei vagis ar sukčius paslėpė sukauptą turtą, užrašydamas jį sugyventiniui ar kitam artimam žmogui, priteisti civiliniai ieškiniai liks tik teisingumo iliuzija. O kad antstoliai bent jau pabandytų priteistą sumą išieškoti, nukentėjėlis privalo už tai net sumokėti. Sumokėtos už išieškojimo vykdymą sumos jis taip pat gali neatgauti.
"Įstatymai mūsų nesaugo iki šiol. Anglijoje, mano žiniomis, egzistuoja įstatymas, pagal kurį sukčius sėdės kalėjime tol, kol neatsiskaitys su kreditoriais," - kalba nukentėjusysis Borisas Juodzevičius.
Valstybė nekompensuos nukentėjėliui nė iš fondo, patenkančio į valstybės biudžetą iš konfiskuoto turto ir baudų. Priėmus įstatymą atlyginti iš šio fondo - nukentėjusieji bent dalį prarastų lėšų atgautų iškart.

Išeitis - ieškoti beriozkinų

Nukentėjusysis Borisas Juodzevičius "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog Dmitrijus Žoludevas buvo skolingas dar apie 15 žmonių, kurie byloje nefigūravo kaip nukentėjusieji. Šie žmonės, sakė jis, pasinaudojo kriminalinių struktūrų paslaugomis, todėl su jais skolininkas buvo priverstas atsiskaityti. O kai kurie tiesiog per daug apie Žoludevų reikalus žinoję - tad buvę naudinga juos pritildyti, atiduodant pinigus.
"Galėjau ir aš pasielgti kitaip, nesikreipti į teismą. Mano pažįstamas Viktoras Beriozkinas (1998 metais dingęs be žinios. - Aut. past.), Sigito Gaidjurgio dešinioji ranka, siūlė savo paslaugas ir man - už pusę išreikalautos sumos. Kai kuriems Dmitrijaus kreditoriams jis buvo padėjęs. Aš atsisakiau."
Valstybei, kurios funkcija - rūpintis piliečių saugumu, negarantuojant žalos atlyginimo, nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms dažnai lieka tikrai vienas kelias - ieškoti tokių beriozkinų ir susigrąžinti bent pusę prarastų pinigų. O sėkmingi sukčiavimo atvejai, pasinaudojus netobulais Lietuvos įstatymais, tik skatina piliečius sukčiauti.
..."Ačiū tiems jauniems žmonėms, tiems nuostabiems verslininkams, kurie išmokė mane daugiau mylėti žmones, jiems atleisti, gyventi daugiau nei kukliai, sugebėti dar ir sūnų iki šiol išlaikyti, nors įvedus kvotas gal nebebus įmanoma..." - braukdama ašaras, kalbėjo nuteistojo Dmitrijaus Žoludevo mama Renatė Lūšis.