Netikėtas posūkis Ginauto Kėvišo vadovaujamo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos epopėjoje

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) rekonstrukcija – didžiausias į programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” (liaudiškai VEKS) įrašytas infrastruktūrinis objektas. Unikaliai scenos rekonstrukcijai iš VEKS biudžeto buvo skirta santūri 80 milijonų litų suma. Pinigus įsisavinti sekėsi labai sklandžiai, kol grupė nesusipratusių visuomenininkų kreipėsi į prokuratūrą ir 2009 m. sausio 13 d. buvo pradėta baudžiamoji byla dėl keliasdešimties nugvelbtų milijonų.

Vien tik Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad teatras vykdydamas rekonstrukciją 2006–2009 metais ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – už scenos įrangą mokėjo brangiau nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 milijonų litų.

Per penkerius tyrimo metus byloje buvo surinkta 80 tomų dokumentų, atlikta daugybė kratų ir 5 įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl švaistymo. Tarp įtariamųjų buvo ir LNOBT vadovas – talentingiausias Lietuvos kultūros vadybininkas, milijonierius Gintautas Kėvišas.

Tačiau 2013-ųjų rudenį, po penkerių metų kruopštaus, sunkaus ir pavojingo darbo, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas bylą nutraukė.

Priežastis banali – vokiečiai, bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH“, kuri atliko visus darbus, išsivežė teatro rekonstrukcijos dokumentus.

Generalinė prokuratūra Vokietijai kelis kartus buvo išsiuntusi teisinės pagalbos prašymą, kad būtų galima apklausti šios bendrovės atstovus ir gauti iš jos darbų sutartis, tačiau jokio atsakymo iš Vokietijos teisėsaugos taip ir nesulaukė.

O neturėdami minėtų dokumentų Lietuvos prokurorai tapo bejėgiais ir neliko jokios kitos išeities, kaip tik nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo sudėties.

Kaip viešai savo tinklapyje (www.prokuraturos.lt) informuoja Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo eigos atskiri veiksmai atrodė taip:

Viskas, kaip visada, būtų nuėję į užmarštį, tačiau š. m. birželio pradžioje Seimo narys Audrius Nakas, niekaip negalėdamas patikėti, kad Vokietijos teisėsauga yra lygiai tokio paties lygio kaip ir Lietuvos teisėsauga, kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį ir paprašė leisti susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais užklausų Vokietijos institucijoms siuntimą bei pačius dokumentus-užklausas, paminėtus Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje, taip pat pateikti atsakymus, gautus iš Vokietijos institucijų.

O taip pat generaliniam prokurorui uždavė kelis klausimus:

1. Ar tam, kad galima būtų patvirtinti kaltinimus dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepakako fakto, kad Užsakovo – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atsakingi asmenys prarado/pametė/neišsaugojo buhalterinės apsaugos tvarkymui būtinų dokumentų?

2. Ar atliktas tyrimas dėl subrangovų, išsaugojusių savo veikloje sudarytas sutartis su generaliniu rangovu, atliktų darbų neatsakė į tyrimo metu keliamus klausimus dėl atliktų darbų vertės ir apimties, rekonstruojant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną?

3. Kaip vertinate savo veiksmų operatyvumą ir efektyvumą, daugiau nei trejus metus susirašinėjant su vienos iš ES šalių teisėsauga? Ar tokia pati situacija, nevykdant teisinės pagalbos prašymų, yra ir su kitomis ES šalis (prašome paminėti konkrečius atvejus)?

4. Kodėl nebuvo sprendžiamas klausimas dėl užklausų siuntimo į Vokietijos Centrinę valstybinę mokesčių inspekciją, kuri galėjo atlikti „SBS Bühnentechnik GmbH” mokestinį patikrinimą ir/arba bent atsiųsti įmonės teikiamas 2006-2010 metų laikotarpiu deklaracijų nuorašus, iš kurių galima būtų spręsti apie minėtu laikotarpiu vykdytą veiklą bei gautas iš Lietuvos Respublikos subjektų ar jiems sumokėtas lėšas?

5. Jei nebuvo nustatyta nusikalstama veika, tačiau, remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, valstybei buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, ar buvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo intereso gynimo, kuomet Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovams tektų pareiga paneigti Valstybės kontrolės išvadas ir įrodyti panaudotų lėšų teisėtumą ir pagrįstumą arba prisiimti prievolę atlyginti valstybei padarytą žalą?

Po mėnesio prokuratūra atsiuntė atsakymą.

„Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos gali būti atnaujintas, Jūsų prašymas pateikti šios baudžiamosios bylos dokumentus negali būti tenkinamas“, - į Seimo nario pateiktus klausimus vienu ypu atsakė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas.

Prokuroras R. Petrauskas taip pat informavo, kad atnaujintas tyrimas gali būti todėl, jog (neįtikėtina!) 2015 m. vasario mėnesį, t.y. praėjus pusantrų metų nuo nutraukto ikiteisminio tyrimo, ir praėjus net šešeriems metams nuo Lietuvos teisėsaugininkų kreipimosi į Vokietijos teisėsaugininkus „Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauta medžiaga iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal minėtą teisinės pagalbos prašymą“.

„Pateikta medžiaga yra ypač didelės apimties (15 dokumentų segtuvų po kelis šimtus lapų). Dauguma pateiktų yra vokiečių ir anglų kalba, todėl yra organizuojamas ir atliekamas reikiamų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą“, - pranešė prokuroras.

Pasak R. Petrausko, gavus reikiamų dokumentų vertimus ir su jais susipažinus, bus priimtas sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo šioje baudžiamojoje byloje.

Paaiškėjus šioms neįtikėtinoms naujoms aplinkybėms jau nutrauktoje rezonansinėje byloje, kilo papildomi klausimai – kodėl apie šią iš Vokietijos gautą medžiagą iš karto nebuvo informuota visuomenė ir tai nebuvo paskelbta prokuratūros tinklalapyje?

Prokurorai teigia, kad „dauguma pateiktų dokumentų yra vokiečių ir anglų kalba“. Tad kokiomis dar kalbomis vokiečiai atsiuntė dokumentus?

Prokuroras teigia, kad „yra organizuojamas ir atliekamas reikiamų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą“. Žinia, nuo vasario mėnesio jau praėjo ketveri mėnesiai, o vertimas vis dar organizuojamas? Kiek ilgai šis vertimų organizavimas dar užtruks?

Būtent šiuos papildomus klausimus, prie aukščiau minėtų ankstesnių, Seimo narys A. Nakas ir uždavė prokurorui R. Petrauskui ir šiuo metu l. e. generalinio prokuroro pareigas Dariui Raulušaičiui.

„Pasistengsiu, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Seimo Antikorupcijos komisijos darbotvarkę, juk tai labai įdomi istorija su daugybę neatsakytų klausimų“, - ekspertai.eu sako šios komisijos narys A. Nakas.

Vilnius buvo ketvirtasis iš Rytų Europos miestų (ir antrasis iš Rytų Europos sostinių), gavusių tarp valdininkų prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą 2005 m. suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius 2009-aisiais tapo kartu su Austrijos miestu Lincu.

Šios miesto šventės kultūrinės programos (VEKS) įgyvendinimas valstybės biudžetui kainavo per 300 milijonų litų, tačiau galutinė įsisavintų pinigų suma iki šios dienos nėra žinoma.