Net suklydusi valstybė teisi

Už nepadarytą nusikaltimą nuteistas ir beveik trejus metus nelaisvėje praleidęs Mindaugas Gelžinis įrodė, kad yra nekaltas. Tačiau Lietuvos valstybė prisiimti atsakomybės ir klaipėdiečiui patirtos žalos kompensuoti nenori, tad buvęs kariškis ją padavė į teismą. Jaunas vyras su valstybe žada kovoti, kol teisybė triumfuos. O ką daryti neteisėtai už grotų patupdytiems lietuviams, kurie apsiginti neturi pinigų, jėgų ar tiesiog palūžę išėjo Anapus ir jau nebegali to padaryti.

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas atvertė civilinę bylą, kurioje 32 metų klaipėdietis M.Gelžinis iš Lietuvos valstybės siekia prisiteisti 59 336,76 euro įvertintą turtinę ir neturtinę žalą. Vyras tikina ją patyręs, kai buvo teisėsaugininkų apkaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu, sulaikytas, suimtas ir už jį nuteistas. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad jis yra nekaltas.

Priesaiką ginti Tėvynę davusio Karinių jūrų pajėgų jūreivio M.Gelžinio likimas kardinaliai pasikeitė 2010 metų kovo mėnesį, kai pas jį atvykę du asmenys neteisėtai pareikalavo pinigų. Vieną iš jų kariškis sužalojo peiliu ir šis netrukus mirė. Klaipėdos apygardos teismas už nužudymą M.Gelžiniui skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegija apkaltinamąjį nuosprendį pripažino kaip nepagrįstą ir jį panaikino. Konstatavus, kad M.Gelžinis nusikaltimo nepadarė, jam dėl nužudymo iškelta baudžiamoji byla nutraukta. Vyro veiksmai įvardyti kaip būtinoji gintis.

Iš viso klaipėdietis nelaisvėje praleido 1022 dienas. Krašto apsaugos ministerija nutraukė su juo pasirašytą 4 metų sutartį ir išleido į atsargą. Šiuo metu laivų remonto įmonėje dirbantis vyras kalbėti apie už grotų patirtus išgyvenimus kategoriškai atsisako. Tačiau neslepia, kad jo gyvenimui tai padarė labai neigiamą įtaką.

„Esu labai nusivylęs ir pykstu ant Lietuvos valstybės“, - sakė „Vakaro žinioms“ M.Gelžinis.

Ir nors tiek klaipėdietis, tiek jo advokatas teigia, kad reikalaujamos atlyginti patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydis yra realus bei atitinka proto ribas, panašu, jog ją prisiteisti bus taip pat nelengva kaip ir įrodyti nekaltumą.

Lietuvos valstybei atstovaujanti Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka ir įvardija jį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Todėl nė viena iš šių institucijų nesutiko ir su pasiūlyta taikos sutartimi. Pasak Teisingumo ministerijos, Aukščiausiojo Teismo sprendimas nereiškia, kad visi procesiniai bei pareigūnų veiksmai M.Gelžinio baudžiamojoje byloje buvo neteisėti. Neva klaipėdiečio dėl beveik 3 belangėje už nepadarytą nusikaltimą praleistų metų patirta žala yra tik minimali, o jis pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai - turėjo neiti į lauką susitikti su minėtais asmenimis, nesiginti ir laukti atvykstančių policininkų.

M.Gelžiniui pavyko įrodyti, kad teisėsaugininkai jį nepagrįstai padarė žudiku, tačiau to padaryti jau nepavyks šių metų rugsėjo viduryje Joniškio rajono policijos komisariato areštinėje sau gyvybę atėmusiam 21 metų Žilvinui L., suimtam įtarus nusižudžiusios nepilnametės nužudymu. Nuspręsta, kad policija dėl to nekalta, nors prieš savižudybę vaikinukas artimiesiems pranešė, jog yra kankinamas, verčiamas prisipažinti, ko nepadaręs.

Panevėžio pataisos namuose bausmę atlikusi viena nuteistoji į laisvę išleista tik praėjus beveik 4 mėnesiams po pasibaigusio bausmės atlikimo termino. Jei ne atsitiktinai medikų pastebėta klaida, moteris įkalinta būtų praleidusi metus ir mėnesį ilgiau, nei priklausė. Pasiteisinta, kad skaičiuojant bausmės laiką padaryta elementari matematinė klaida. Ji įvertinta tik papeikimu pataisos namų direktoriui.

O ką kalbėti apie Šiaulių teisėsaugininkus, kurie suklastoję baudžiamąją bylą į nelaisvę pasiuntė nusikaltimo nepadariusius, tačiau narkotikų platinimu apkaltintus ir už tai nuteistus sutuoktinius. Valstybės saugomo įslaptinto liudytojo meluoti paprašė ne bet kas, o su kvaišalų prekeiviais kovojančio Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro skyriaus viršininkas, labai vertintas valdžios ir net pelnęs metų seklio titulą. Neteisėtai nuteisti sutuoktiniai jau ruošia ieškinius valstybei ir sieks prisiteisti patirtą turtinę bei neturtinę žalą.

Ir tai tik keli garsiausiai nuskambėję valstybei ir įstatymams atstovauti turinčių, tačiau priešingai besielgiančių teisėsaugininkų pavyzdžiai. Juk viešai mesti pirštinę valstybei reikia turėti ne tik drąsos, bet ir pinigų. Tad niekas negali pasakyti, kiek neteisybę patyrusių žmonių nulenkia galvas ir tyli, bandydami iš naujo atstatyti sugriautus gyvenimus.

- Ar įmanoma Lietuvoje nekaltam žmogui įrodyti tiesą, jei kitoje barikadų pusėje stovi valstybė? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko.

- Nors mūsų valstybėje ir galioja daug teisių suteikiantis Baudžiamasis kodeksas bei nekaltumo prezumpcija, praktika tokia, kad tai padaryti gana sunku. Ypač baudžiamosiose bylose. Į tokią mėsmalę pakliuvęs žmogus greitai supranta, kad čia galioja visai kitokie dėsniai ir taisyklės.

Ką ir kalbėti apie ikiteisminio tyrimo procesą, kai žmonės yra tiesiog kankinami. Laikomi blogomis sąlygomis izoliatoriuose, jų niekas nelanko, jie ilgam paliekami vieni, neapklausiami. Daroma viskas, kad tik prisipažintų, nesvarbu, kaltas ar ne. Tai taip pat savotiška kankinimo forma. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių.

- Negi viskas taip beviltiška?

- Tiesą įrodyti įmanoma, bet tam reikalingi kvalifikuoti advokatai. Vienas žmogus atsidūręs tokioje situacijoje yra bejėgis, nes į jo argumentus mažai įsiklausoma. Kai pasidomi bylomis, pamatai, jog teisėjai kartais vos ne pažodžiui nurašo prokuroro kaltinamąjį aktą. Tokiu atveju gali padėti tik kvalifikuoti gynėjai, o jiems reikalingi pinigai, kurių ne visi turi.

Kad teisingumą įgyvendinti realu, įrodo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriais priteisiamos kompensacijos patyrusiems neteisybę. Kai kurie kaliniai net įsigudrino šia teise piktnaudžiauti prisiteisdami žalos atlyginimą iš valstybės.

- Kodėl teisinėje valstybėje ir nepažeidus įstatymų prireikia kovoti su ta pačia valstybe?

- Vykstant procesui teisėjo pozicija tokia, kad jis klauso tiek vienos, tiek kitos pusės. Galioja rungtyniavimo principas. Jei viena šalis yra tvirtesnė teisiškai, moka tai daryti kvalifikuotai, ji įgyja pranašumą ir tai, galima sakyti, nulemia bylos baigtį. Todėl viskas kartais pakrypsta visai kita linkme. Temidė vertina įrodymus ir argumentus. Jei kaltinamasis nesugeba rišliai pasakyti, taip viskas ir protokoluojama - nesugeba paaiškinti, nepagrindžia savo argumentų ir įrodymų. Čia yra logikos, nes teisėjas negali remtis tuo, kas jam nepasakyta. Taigi vėl tenka prisiminti kvalifikuotos pagalbos svarbą. Todėl žmonės ir samdo advokatus, vieną ar net kelis.

- Pastaruoju metu vienas po kito kyla skandalai, kai šalies teisėsaugininkai patys pažeidinėja įstatymus.

- Visi puikiai žinome, kad taip buvo ir anksčiau. Gal net ir labiau. Tiesiog dabar viskas labiau viešinama, didinami reikalavimai ir žvelgiama tarsi pro didinamąjį stiklą. Gerėja situacija kalėjimuose, policija tampa žmogiškesnė. Todėl kartais ir atrodo, kad viskas staiga suiro ir pabiro. Tikrai abejoju, kad blogėja teisėsaugininkų darbas. Sunku rasti valstybę, kurioje negerovių nebūtų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“