Nebeliko nieko svarbiau už kalinius

Vyriausybė į vieno iš paskutinių savo posėdžių darbotvarkę įtraukė klausimą dėl vieno nuteistojo reikalavimo leisti kaliniams naudoti elektrines plaukų  kirpimo mašinėles, ventiliatorius, sulčiaspaudes, plakiklius. Pasirodo, šis reikalavimas yra svarbesnis už neteistų žmonių siūlomas visiems žmonėms naudingas peticijas, nes dauguma jų į posėdžius taip ir nepakliūva.

Keisti prioritetai

Vyriausybei apsvarstyti klausimą dėl minėtos nuteistojo Andriaus Drungilo peticijos pasiūlė Vyriausybės Peticijų komisija, kuriai vadovauja teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Beje, ši komisija šiemet rinkosi 7 kartus. Iš jų net 5-iuose posėdžiuose buvo svarstoma A.Drungilo peticija.

Lyg svarbesnių klausimų nebūtų, būtent šis įtrauktas į darbą baigiančio Ministrų kabineto darbotvarkę. O, pavyzdžiui, peticija, kurią pateikė žaliųjų atstovė Sigutė Dautartaitė, į ją nepateko. Pastarojoje peticijoje siūloma griežtinti reikalavimus nemalonių kvapų skleidėjams. Be to, prašoma, kad Lietuvoje būtų leidžiama ne 8 europinių kvapo vienetų (EKV) kvapo koncentracija ore, o bent jau 5 - kaip Latvijoje. Europos Komisija yra išreiškusi nuomonę, kad 1,5 EKV yra riba, kai žmogui jau kyla nemalonūs pojūčiai, o pas mus koncentracija leidžiama keliskart didesnė. Tačiau tiek Vyriausybės peticijų komisijai, tiek pačiai Vyriausybei svarbesnis pasirodė klausimas dėl nuteistųjų privilegijų.

Sako, kad neproteguoja

T.Vaitkevičius paaiškino, kad į Vyriausybės Peticijų komisiją patenka tie žmonių siūlymai, kuriems įgyvendinti pakanka Vyriausybės nutarimų ar ministrų įsakymų pakeitimo, o į Seimo Peticijų komisiją - kuriems įgyvendinti reikia įstatymų pataisų. Anot jo, tai, kad nuteistojo peticija nagrinėta net 5 kartus, o kitos peticijos sunkiai skinasi kelią, nereiškia, kad kaliniai yra proteguojami.

„Paprasčiausiai peticijų procedūra yra sudėtinga. Pirmiausiai turi būti apsvarstymas, ar peticiją reikia pripažinti peticija, paskui svarstomas klausimas dėl to, kada paskirti posėdį, paskui būna pats nagrinėjimas ir t.t.“, - vardijo T.Vaitkevičius.

Viceministro teigimu, kaliniai ieško, ko nepametė.

„Peticijų komisijoje buvo įvertinta, kad nuteistųjų reikalavimai yra pertekliniai. Pavyzdžiui, nuspręsta, kad elektrinių kirpimo mašinėlių nereikia, nes galimybę nuteistiesiems nusikirpti užtikrina esantis kirpėjas. Dėl sulčiaspaudžių ir plaktuvų - irgi perteklinis reikalavimas, nes kaliniams ir taip yra užtikrintas normalus maitinimas“, - sakė T.Vaitkevičius.

Nori rojaus sąlygų

Vyriausybės Peticijų komisija taip pat konstatavo, kad nuteistiesiems reikia sudaryti žmoniškas sąlygas, tačiau leisti turėti tik reikalingiausius daiktus, o ne sudaryti prielaidas jų didesniam komfortui. Taip pat atkreipė dėmesį, kad daiktų gausa gali trukdyti užtikrinti nuteistųjų gyvenamojo ploto normas, gyvenamųjų patalpų ir daiktų tinkamas apžiūras. Be to, įkalinimo įstaigų elektros instaliacija nėra pritaikyta didelėms elektros energijos apkrovoms.

Beje, kaliniai nuolat reikalauja visokių privilegijų. Pavyzdžiui, kad nuteistieji iki gyvos galvos galėtų tikėtis jau po 20 metų išeiti į laisvę. Pernai Šiaulių tardymo izoliatoriaus „gyventojai“, iš anksto prisipirkę maisto už kelis tūkstančius litų, paskelbė bado streiką ir pareikalavo to, ką ne kiekvienas laisvėje esantis žmogus gali sau leisti. Pavyzdžiui, kad maudytis po dušu būtų galima ne kartą per savaitę, o kasdien, nors kitomis dienomis galima praustis kriauklėse. Taip pat vienas populiariausių reikalavimų - leisti per visą naktį žiūrėti televizorius. Be to, nuteistieji niršta, kad jiems reikia susimokėti už elektrą.

Gaišina laiką

Praėjusios kadencijos Seime Peticijų komisijos vicepirmininke dirbusi parlamentarė Ona Valiukevičiūtė atkreipia dėmesį, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje kalinių teisių paisoma labiau nei nenusikaltusiųjų. Jų skundus nagrinėja ne tik peticijų komisijos, bet ir įvairios žmogaus teisių gynimo asociacijos, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Seimo kontrolierių įstaiga ir t.t. Tiesa, anot jos, praėjusią kadenciją vos mažiau nei 10 neteistų žmonių peticijų tapo projektais, kuriems Seimas pritarė, ne todėl, kad kaliniai nusipelnė gyventi geriau.

„Paprasčiausiai labai daug peticijų buvo nei šiokios, nei tokios. Be to, pernai vos ne apie pusantro tūkstančio kreipimųsi gavome iš įkalinimo įstaigų. O paskui kiekvienam iš jų turėjome atsakyti raštu, prieš tai visus skundus išnagrinėję. Įsivaizduokite, kiek laiko teko sugaišti, kiek pinigų vien pašto ženklams išleisti. Bet toks yra Peticijų įstatymas“, - konstatavo O.Valiukevičiūtė.

Nenusipelnė poniško gyvenimo

Jai didelę nuostabą kelia tai, kad Vyriausybė skubiau reaguoja į kalinių reikalavimus, o ne į laisvų piliečių prašymus, pavyzdžiui, peržiūrėti kvapų kontrolės reikalavimus.

„Gal čia bijoma sulaukti priekaištų iš Europos, kad neginame kalinių teisių? Tačiau aš dėl jų turiu griežtą nuomonę. Mano nuomone, jau ir taip jie turi kone rojaus sąlygas, visi turi televizorius ir per juos mato, kad kokioje nors Švedijoje nuteistieji gyvena dar geriau. Todėl ir sau reikalauja to paties. Tačiau kodėl jie nekelia reikalavimų sau, kol nepakliūna į įkalinimo įstaigas? Sąlygos neturi pažeisti žmogiško orumo, tačiau jos neturi būti tokios, kad nebūtų baisu atlikus bausmę ir vėl grįžti į kalėjimą. Ten net dirbti neverčiama, nors mes juos išlaikome. Tai dar ir sulčiaspaudes leiskime įsigyti, maudytis po dušu kasdien“, - piktinosi O.Valiukevičiūtė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"