Nauji namai menininkei buvo pražūtingi

Nauji namai menininkei buvo pražūtingi

Savaitgalį Lietuvoje menininkų pasaulyje vyravo gedulas ir liūdesys - penktadienį žlugo visos viltys dingusią dailininkę Agnę Každailytę rasti gyvą. Sekmadienį priimtas pirmasis rimtas sprendimas byloje dėl menininkės nužudymo - Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir leido suimti menininkės A.Každailytės nužudymu įtariamus asmenis trims mėnesiams.

Nuo liepos 22 d. ieškomos moters kūnas penktadienį rastas tame pačiame name, kur ji neseniai atsikraustė, gretimame bute, sostinės Sodų gatvėje. Pirminiais duomenimis, moteris nužudyta savo bute, tačiau pernešta ir paslėpta gretimame bute. Netrukus sulaikyti ir du policijai jau žinomi įtariamieji, gimę 1974 ir 1989 m.

Vyresnysis įtariamasis savo kaltės nepripažino. Vėliau į teismą buvo atvežtas ir 26 metų įtariamasis. Anot advokato Algirdo Gurausko, jo ginamasis prisiima visą kaltę. 26 metų vyras jau teistas 7 kartus, bet ne už smurtinius nusikaltimus. Viena iš versijų, kad nusikaltimas įvykdytas, - tiesiog pritrūko pinigų narkotikams.

Neoficialiais duomenimis, vienas iš įtariamųjų atliko remonto darbus ir buvo iš anksto nužiūrėjęs menininkės butą. Manoma, kad buvo įsilaužta, kol menininkė miegojo arba ruošėsi eiti miegoti. Tuomet ji buvo pasmaugta, o iš buto pavogti jos daiktai: telefonas ir planšetinis kompiuteris. Buvo ieškoma ir daugiau dingusio turto.

Dėl dingusios moters blogiausios mintys artimuosius ėmė kamuoti, kai jai dingus jos asmeniniai daiktai buvo bandyti parduoti lombarde.

„Agnė buvo labai talentinga. Su ja man teko mokytis M.K.Čiurlionio meno mokykloje, o jos tėtis buvo man dėstytojas ir diplominio darbo vadovas. Man Agnė buvo labai graži, daili, rafinuota iš pat vaikystės. Tokia išliko ir vėliau. Ji visuomet turėjo labai originalų kūrybos braižą“, - prisiminimais apie A.Každailytę su „Vakaro žiniomis“ pasidalijo jos mokslų draugė Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus grafikų skyriaus pirmininkė Laisvydė Šalčiūtė.

A.Každailytės, kaip išskirtinės ir talentingos menininkės, vardas buvo gerai žinomas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje menininkų bendruomenėje. Dailininkė dalyvaudavo parodose užsienyje, kur jos darbai nepalikdavo abejingų. Jos kolegė Ieva Ibelhauptienė, prisiminusi nužudytą dailininkę, negailėjo gražių žodžių šiai išskirtinei asmenybei: „Ji buvo absoliučiai išskirtinė. Ji išsiskyrė vien savo drąsa, kuri labai gerai matėsi ir jos darbuose. Agnė sugebėjo suformuoti labai aiškų ir ryškų, išskirtinį stilių. Manau, kad iš darbų ir stilistikos galima labai daug išskaityti ir apie patį menininką. Tokie ryškūs jos piešiniai ir stiprios figūros juose buvo meistriškai įvaldyti. Jos nupieštų veidų išraiškingumas taip pat kalba apie ją pačią.“

Darbas su A.Každailyte I.Ibelhauptienei buvo svarbus ir įsimintinas. Tai, menininkės nuomone, lėmė A.Každailytės būdas: „Ji pati buvo tokia ryški, kaip jos darbai. Kai tik ji ateidavo, visi žinodavo, kad ji ateidavo. Ji buvo tas žmogus, su kuriuo buvo galima nesikalbėti ilgą laiką, ir net po didelės pertraukos su ja bendraujant kontaktas visuomet įvykdavo tikras.“

Tokios ryškios ir išskirtinės menininkės netektis, neslepia I.Ibelhauptienė, yra netektis ne tik artimiesiems, bet ir visam meno pasauliui. „Tai labai didžiulė netektis daugeliui. Nebuvo daugiau tokios kaip ji net pasauliniu mastu. Jos stilistika buvo ypatinga, ir atitikmens jai aš nematau ir niekur negalėčiau rasti. Manau, tai patvirtintų daugelis mano kolegų“, - susižavėjimo neslepia menininkė.

Ne kartą kartu su A.Každailyte dalyvavusi parodose ir įvairiuose susitikimuose I.Ibelhauptienė sako žinojusi, jog menininkę pastaruoju metu slėgė sunkumai: „Kalbėjome prieš porą savaičių ir sakė, kad turi rūpesčių, bet darbus pasistengsianti atsiųsti. Deja, nesulaukiau. Tik iš spaudos sužinojau, kad ji persikėlė į kitą butą ir ten tvarkėsi. O daugiau, matyt, žino artimieji.“

I.Ibelhauptienė sako nedrįstanti spėlioti, ar dailininkės nužudymas buvo tik atsitiktinumas. Bet ji neslėpė mananti, kad prie tokio scenarijaus galėjo prisidėti A.Každailytės geraširdiškumas: „Manau, kad prisidėjo gera širdis ir patiklumas galbūt. Dabar daugelis norėtume galvoti, ką galėjome padaryti kitaip, bet vis dėlto kartais praverčia mokėjimas būti įtaresniems.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder