Naftininkų kriminale - pirmasis taškas

Po 2010-ųjų vasarą garsiai nuskambėjusių "Naftos grupės" vadovų areštų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra pagaliau baigė ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusių valstybės valdomos AB "Klaipėdos nafta" vadovų piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi padarant per 70 mln. litų žalą įmonei, per 2 mln. litų įmonės lėšų iššvaistymo ir organizuotos grupės narių padarytų kitų nusikaltimų. Įtarimai dėl sunkių finansinių nusikaltimų pareikšti šešiems asmenims.

Trys iš jų, antradienį kalbinti "Vakarų ekspreso", nuo bet kokių komentarų susilaiko.

Pareigūnų versija

Pareigūnai tvirtina nustatę, kad 2005–2010 metais, vienintelis UAB „Naftos grupė“ (NG) akcininkas Artūras Urbutis, pasinaudodamas uošvio Andrejaus Vaičiulio, kuris buvo Šiaulių banko regiono valdytoju, ryšiais su tuometiniu "Klaipėdos naftos" (KN) generaliniu direktoriumi Jurgiu Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį.

Pagal šią sutartį NG įgijo išskirtines sąlygas perkrauti tam tikrus naftos produktus per KN terminalą. Esą tik vienintelei NG buvo sudarytos sąlygos padidintomis kainomis tiekti naftos produktus, nors tuo metu kiti tiekėjai galėjo tą pačią paslaugą atlikti daug palankesnėmis kainomis.

"Pasirašius nuostolingą sutartį galimas KN terminalo pelnas faktiškai atiteko privačiai įmonei NG. Šia sutartimi KN įsipareigojo NG rezervuoti krovos pajėgumus nenumatant jokių piniginių ar kitokių sankcijų, jei NG nepateiks rezervuoto naftos produktų kiekio. Paskaičiuota, kad terminalui neaptarnavus kitų potencialių klientų, buvo negauta papildomai per 70 mln. litų pajamų", - rašoma FNTT pranešime spaudai.

Anot pareigūnų, A. Urbučiui ir A. Vaičiuliui padarius įtaką J. Aušrai buvo nepagrįstai apmokėtos per 2 mln. litų NG geležinkelio vagonų prastovos.

Įtariama, kad nusikalstamu būdu NG gautą daugiau nei 18 mln. litų viršpelnį A. Urbutis pasisavino, kai suburta organizuota grupė panaudojo suklastotus savo pačių valdomų lengvatinės prekybos įmonių, registruotų JAV ir Šveicarijoje, dokumentus. Imituojant verslo santykius su lengvatinės prekybos įmonėmis buvo išvengta sumokėti beveik 8 mln. litų pelno mokesčio. Tyrimo metu surinkti duomenys esą leidžia pagrįstai įtarti, kad A. Urbutis su bendrininkais pasisavintas lėšas legalizavo panaudojus lengvatinės prekybos įmones, kad jos fiktyviai investavo ir skolino Lietuvoje.

Įtariamiesiems KN pareiškė civilinį ieškinį, siekiantį daugiau nei 70 mln. litų, o Mokesčių inspekcija – beveik 8 mln. litų ieškinį. Atliekant ikiteisminį tyrimą surasta ir areštuota įtariamųjų turto už 31,5 mln. litų.

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant ir su Latvijos bei Šveicarijos teisėsaugos institucijomis.

Šioje byloje įtarimai pareikšti iš viso šešiems fiziniams asmenims. "Vakarų ekspreso" duomenimis, bet A. Urbučio, J. Aušros bei A. Vaičiulio, jie dar yra pareikšti A. Urbučio broliui Antanui Urbučiui, vadovavusiam NG, buvusiam KN komercijos direktoriui Ričardui Milvydui (pasitraukusiam iš pareigų po to, kai KN pradėjo vadovauti dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis) bei NG Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovei Svetlanai Popovai.

Tarp pareikštų kaltinimų - piktnaudžiavimas tarnyba, didelės vertės turto išvaistymas ir pasisavinimas, sukčiavimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimas, vadovavimas juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas. Įtarimai pareikšti ir dviem juridiniams asmenims dėl didelės vertės turto išvaistymo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo.

Nieko nekomentuoja

Įtariamieji turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki gruodžio 31 d. Po to ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras spręs dėl bylos perdavimo į teismą su kaltinamuoju aktu.

J. Aušra "Vakarų ekspresui" sakė, kad galės ką nors komentuoti tik susipažinęs su pareikštais įtarimais.

Šiaulių banko Klaipėdos regiono projektų vadovas A. Vaičiulis tvirtino, kad iki šiol žino tik tai, kad jam yra pareikšti įtarimai "neteisėtos įtakos darymu "Klaipėdos naftos" vadovui Klaipėdoje ir kitose vietose".

"Kai pareigūnų klausiau, ką tai reiškia, jie man pareiškė, kad susipažinsiu su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir sužinosiu. Kol kas to nepadariau, tad nieko daugiau ir nežinau, neturiu ką komentuoti", - dienraščiui sakė A. Vaičiulis.

Jis neneigė, kad pažįsta J. Aušrą, nes jis yra buvęs banko klientas, vienas iš "Gintarinės jūrmylės", prie kurios organizavimo prisideda ir A. Vaičiulis, rėmėjų.

Kalbintas R. Milvydas kategoriškai atsisakė ką nors komentuoti dėl šio ikiteisminio tyrimo.

Ginčas dar nebaigtas

NG buvo teismui apskundusi naujosios KN vadovybės sprendimą nutraukti su ja pasirašytą sutartį ir prašė teismo priteisti 17 mln. litų neva patirtų nuostolių, grąžinti naftos produktų perteklių ir 2004 m. sutartį pripažinti nutraukta dėl „Klaipėdos naftos“ kaltės.

Pasak KN komunikacijos vadovės Indrės Milinienės, šis ginčas turi būti toliau nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris yra priėmęs abiejų pusių skundus.

Lietuvos apeliacinis teismas šį birželį savo sprendimu sumažino KN priteistą sumokėti sumą nuo 9,745 mln. litų iki 2,988 mln. litų bei atmetė NG reikalavimą priteisti jai verslo praradimo nuostolius.

„Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad „Naftos grupės ir „Klaipėdos naftos“ 2004 metų gruodžio 22 dienos sutarties nuostata, suteikusi “Naftos grupei“ išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, yra negaliojanti, nes prieštarauja Lietuvos konkurencijos įstatymui“, - tada pranešė teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės sprendimą.

Pastarasis tuomet pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl KN kaltės, todėl įmonės priešieškinį NG dėl 42,627 mln. litų nuostolių atlyginimo buvo atmetęs ir įpareigojo įmonę atlyginti NG 9,745 mln. litų nuostolių bei 6 proc. metų palūkanų.

Portalo rekvizitai.vz.lt duomenimis, NG apyvarta 2009-aisiais siekė iki 100 mln. litų, o 2012 m. - jau tik iki 10 tūkst. litų.