Naftininkų byla netrukus atsidurs teisme

Generalinėje prokuratūroje jau rašomas rezonansinės naftos verslo bylos kaltinamasis aktas.

Ikiteisminiam tyrimui dėl galimo buvusių valstybės valdomos AB "Klaipėdos nafta" (KN) vadovų piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi padarant per 70 mln. litų žalą įmonei, per 2 mln. litų įmonės lėšų iššvaistymo ir organizuotos grupės narių padarytų kitų nusikaltimų vadovavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu numato perduoti teismui šių metų sausio pabaigoje.

Joje įtarimai dėl sunkių finansinių nusikaltimų pareikšti šešiems asmenims. Bylą sudaro 45 tomai medžiagos.

Pareigūnų versija

Pareigūnai tvirtina nustatę, kad 2005-2010 metais, vienintelis UAB "Naftos grupė" (NG) akcininkas Artūras Urbutis, pasinaudodamas uošvio Andrejaus Vaičiulio, kuris buvo Šiaulių banko regiono valdytoju, ryšiais su tuometiniu KN generaliniu direktoriumi Jurgiu Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį.

Pagal šią sutartį NG įgijo išskirtines sąlygas perkrauti tam tikrus naftos produktus per KN terminalą. Esą tik vienintelei NG buvo sudarytos sąlygos padidintomis kainomis tiekti naftos produktus, nors tuo metu kiti tiekėjai galėjo tą pačią paslaugą atlikti daug palankesnėmis kainomis.

Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, pasirašius nuostolingą sutartį galimas KN terminalo pelnas faktiškai atiteko NG. Šia sutartimi KN įsipareigojo NG rezervuoti krovos pajėgumus nenumatant jokių piniginių ar kitokių sankcijų, jei NG nepateiks rezervuoto naftos produktų kiekio.

Apskaičiuota, kad terminalui neaptarnavus kitų potencialių klientų, buvo negauta papildomai per 70 mln. litų pajamų.

Pareigūnų teigimu, A. Urbučiui ir A. Vaičiuliui padarius įtaką J. Aušrai buvo nepagrįstai apmokėtos per 2 mln. litų NG geležinkelio vagonų prastovos.

Įtariama, kad nusikalstamu būdu NG gautą daugiau nei 18 mln. litų viršpelnį A. Urbutis pasisavino, kai suburta organizuota grupė panaudojo suklastotus savo pačių valdomų lengvatinės prekybos įmonių, registruotų JAV ir Šveicarijoje, dokumentus. Imituojant verslo santykius su lengvatinės prekybos įmonėmis buvo išvengta sumokėti beveik 8 mln. litų pelno mokesčio. Tyrimo metu surinkti duomenys esą leidžia pagrįstai įtarti, kad A. Urbutis su bendrininkais pasisavintas lėšas legalizavo panaudojus lengvatinės prekybos įmones, kad jos fiktyviai investavo ir skolino Lietuvoje.

Įtariamiesiems KN pareiškė civilinį ieškinį, siekiantį daugiau nei 70 mln. litų, o Mokesčių inspekcija - beveik 8 mln. litų ieškinį. Atliekant ikiteisminį tyrimą surasta ir areštuota įtariamųjų turto už 31,5 mln. litų.

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant ir su Latvijos bei Šveicarijos teisėsaugos institucijomis.

"Vakarų ekspreso" duomenimis, be A. Urbučio, J. Aušros bei A. Vaičiulio, įtarimai dar yra pareikšti A. Urbučio broliui Antanui Urbučiui, vadovavusiam NG, buvusiam KN komercijos direktoriui Ričardui Milvydui (pasitraukusiam iš pareigų po to, kai KN pradėjo vadovauti dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis) bei NG Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovei Svetlanai Popovai.

Tarp pareikštų kaltinimų - piktnaudžiavimas tarnyba, didelės vertės turto iššvaistymas ir pasisavinimas, sukčiavimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimas, vadovavimas juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas. Įtarimai pareikšti ir dviem juridiniams asmenims dėl didelės vertės turto išvaistymo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo.

Ginčas dar nebaigtas

NG buvo teismui apskundusi naujosios KN vadovybės sprendimą nutraukti su ja pasirašytą sutartį ir prašė teismo priteisti 17 mln. litų neva patirtų nuostolių, grąžinti naftos produktų perteklių ir 2004 m. sutartį pripažinti nutraukta dėl "Klaipėdos naftos" kaltės.

Šis ginčas bus nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris yra priėmęs abiejų pusių skundus.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį savo sprendimu sumažino KN priteistą sumokėti sumą nuo 9,745 mln. litų iki 2,988 mln. litų bei atmetė NG reikalavimą priteisti jai verslo praradimo nuostolius.

"Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad "Naftos grupės ir "Klaipėdos naftos" 2004 metų gruodžio 22 dienos sutarties nuostata, suteikusi "Naftos grupei" išimtines teises vakuuminio gazolio perkrovimui, yra negaliojanti, nes prieštarauja Lietuvos konkurencijos įstatymui", - tada pranešė teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės sprendimą.

Pastarasis tuomet pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl KN kaltės, todėl įmonės priešieškinį NG dėl 42,627 mln. litų nuostolių atlyginimo buvo atmetęs ir įpareigojo įmonę atlyginti NG 9,745 mln. litų nuostolių bei 6 proc. metų palūkanų.