Mušė mušė, kol užmušė....

Net penkias paras išlaikė namuose gulinčią mirštančią žmoną klaipėdietis 44-erių metų Vytautas Parafijonavičius, o greitąją iškvietė tik tada, kai pastebėjo, jog moteris nebekvėpuoja...
Klaipėdos apygardos teismas už tyčinį Inaridos Parafijonavičienės nužudymą jam skyrė septynerius metus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Minijos g. 129 namo - bendrabučio gyventojas Vytautas Parafijonavičius anksčiau teistas tris kartus - už chuliganizmą, atvirąją vagystę, naminės degtinės laikymą. Vertėsi atsitiktiniais darbais, dažniausiai duoną ir degtinę pirkdavo už pinigus, gautus pardavus pagautas žuvis. Taurelę kilnojo dažnai, matyt, ne rečiau - ir kumščius. Tad Inarida Parafijonavičienė dažnai vaikščiojo patinusiu veidu, su mėlynėmis paakiuose, ir jos motinos bute nesyk vidurnakty suskambėdavo telefonas, reiškiantis, kad dukrai reikia pagalbos. Į motinos raginimą skirtis su ją mušančiu vyru moteris atsakydavo, kad bijo keršto: "suras ir užmuš". O bijojo ne vien Vytauto Parafijonavičius, bet ir jo narkomano brolio Gedo. Tad prigąsdinta moteris bijodavusi net namo grįžti, kai juose laukdavo girtas vyras, ir kartkartėmis kuriam laikui palikdavo jį su trim savo dukterimis. "Jis mušė ją, mušė, kol užmušė", - teisme kalbėjo dukros gedinti motina.
Praėjusių metų rugsėjo 1 dienos vakarą, apie 22 val., susikivirčijęs su žmona girtas Vytautas Parafijonavičius ją "paauklėjo" spyriu į tarpuakį. Neišsigando, kai jai iš nosies pasipylė kraujas, mat, sakė, jai dažnai jis bėgdavo pakilus kraujospūdžiui. Ir nors kraujas nesiliovė bėgęs ir kitą dieną, nors žmona nesikėlė, o vien nejudėdama gulėjo lovoje, - nesiėmė nieko, kad jai pagelbėtų. Susirūpino tik rugsėjo 6-osios rytą, kai pastebėjo, jog žmona nebealsuoja...
Nepripažino teisme Vytautas Parafijonavičius savo kaltės. Sakė neprisimenąs, kad būtų žmonai spyręs - niekada per 15 gyvenimo metų to neva nebuvo daręs. Tačiau per parengtinį tardymą prisiminė, kad spyrė jai, sėdinčiai ant sofos, į veidą, už tai, kad parą ar daugiau nebuvo namuose.
Nesigėdijo Vytautas Parafijonavičius net savo dukterų - mušdavo jų motiną joms matant. Tėvų nelepinamos mergaitės gulėdavo tame pačiame kambaryje, ant čiužinio, kurį pasitiesdavo ant grindų. Pamačius, kokiom sąlygom gyvena vaikai, dvi jaunesnes mergaites Vaikų teisių apsaugos tarnyba apgyvendino globos namuose dar iki atsitinkant nelaimei.
Deja, tą rugsėjo 1-osios vakarą mergaitės buvo klaikaus tėvo elgesio su motina liudytojos. Teisme parodymus davė tik vyresnioji, kuriai Vytautas Parafijonavičius buvo patėvis. Tikros dukterys prieš tėvą neliudijo.