Mirtinai girtą mergytę Klaipėdoje pagimdžiusi motina su advokatu griebėsi itin ciniškos versijos

Pastarojoje instancijoje moteris kartu su gynėju bandė įrodyti itin cinišką versiją – kad buvo nuteista nepagrįstai, mat dar negimusi sužalota mergytė negalėjo būti laikoma žmogumi.

Iki šiol netylanti istorija prasidėjo 2019 m. balandžio viduryje, kai į Klaipėdos universitetinę ligoninę iš Telšių buvo atvežta neblaivi ir konfliktiška gimdyvė Renata S.

Moteriai nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas, tačiau labiausiai pribloškė gimęs kūdikis – naujagimio kraujyje rasta mirtina alkoholio koncentracija, sukėlusi hipoksiją ir centrinės nervų sistemos pažeidimą. Galima sakyti, įvyko stebuklas – medikams per kelias paras pavyko mergytę išblaivyti (nors dar nežinia, kaip ši nelaimė paveiks kūdikio psichinę ir fizinę raidą), tuo tarpu motina naujagimę paliko ligoninėje ir išvyko namo.

Ši istorija tapo tam tikru iššūkiu Lietuvos teisėsaugai, mat iškilo klausimas – ar galima teisti motiną, kuri sukėlė grėsmę dar negimusiam kūdikiui?

Galiausiai Renatai S. buvo pateikti kaltinimai, kad ji dėl neatsargumo sunkiai sužalojo dukrą, kai, žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai ir buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui – nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus raida ir galimais rizikos veiksniais, o galiausiai dvi dienas, vakare ir ryte, gėrė alkoholį, kol neprasidėjo sarėmiai.

Po teisinių debatų praėjusių metų kovą Klaipėdos miesto apylinkės teismas motiną pripažino kalta ir skyrė jai vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas pusantrų metų laikotarpiui, o 2020 m. birželį Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistosios gynėjo Edvardo Staponkaus skundą ir paliko bausmę nepakeistą. Tačiau galutinį verdiktą šiomis dienomis tarė LAT teisėjų kolegija.

Negimęs – ne žmogus

Į kasacinę instanciją kreipėsi ne prokurorai, panorę griežtesnės bausmės, bet pati nuteistoji kartu su gynėju. LAT pateiktu skundu prašyta motiną išteisinti, o iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

Toks prašymas grįstas Baudžiamajame ir Civiliniame kodeksuose išdėstytomis nuostatomis, kad fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas, dar negimęs kūdikis negali būti laikomas žmogumi, o kadangi jis nėra žmogus, tai ir sveikatos sutrikdyti jam nebuvo galima. Anot skundo autorių, dar negimusi mergaitė turėjo būti laikoma motinos dalimi, iš to seka, kad nuteistoji žalojo nebent save.

„Remiantis šiais įstatymais, pagrįstai galima teigti, kad žmogaus vaisius, esantis moters organizme iki jo gimimo, nelaikytinas žmogumi, o gali būti laikomas tik motinos kūno dalimi.

Žmogaus statusą, veiksnumą ir teisnumą kaip žmogus, kaip žmogiškasis individas, jis gali įgauti tik po gimimo, todėl ir baudžiamoji atsakomybė dėl tyčinio ar neatsargaus sveikatos sutrikdymo yra galima tik jei toks sužalojimas yra padaromas po kūdikio gimimo, o ne vaisiui esant motinos kūne“, – tokie skundo argumentai nurodomi LAT nutartyje.

Skundu taip pat tikinta, kad motina tikėjosi, kad gimdyti jai teks tik po mėnesio, o per šį laiką ji tikėjosi susitvarkyti gyvenimo sąlygas ir pagaliau apsilankyti pas medikus. Maža to, tikinta ir tuo, kad Renata S. nesitikėjo, kad girtavimas turės didelės įtakos naujagimei.

Precedento nebus

Pastaroji byla galėjo tapti pavojingu precedentu – jei LAT būtų nusprendęs, kad nuteistoji su gynėju yra teisūs, toks sprendimas galėtų tapti pagrindu praktikai, kai nėščioji gali su dar negimusiu vaisiumi elgtis kaip nori, tačiau už tai nebūti baudžiama.

Tačiau LAT teisėjų kolegija atmetė nuteistosios skundą ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Anot teisėjų Audronės Kartanienės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Aurelijaus Gutausko, nors nuteista motina veiksmus, kuriais sukelta žala, atliko dukrytei dar negimus, veiksmų padariniai nebuvo niekur dingę ir tuomet, kai mergytė gimė ir jau tapo žmogumi, už kurio sveikatos sutrikdymą gresia baudžiamoji atsakomybė.