Ministras: "Policijos žaizdas reikia gydyti"

Ministras: "Policijos žaizdas reikia gydyti"

Po savaitgalio tragedijos, kai girto policininko sukeltoje avarijoje žuvo du žmonės ir atsistatydino policijos generalinis komisaras, Lietuva tarsi skilo pusiau. Viena dalis žmonių gyvena panašios prieš trejus metus Aleksandrijoje įvykusios tragedijos, prisiminimais, kiti žvelgia į ateitį ir ragina aukščiausius šalies pareigūnus naikinti blogybes, įsivešėjusias policijos sistemoje.

"Buvę ir esami įvykiai rodo, kad atlaikyti tokį spaudimą - sunku. Lengviau tiesiog pasitraukti. Tačiau problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti", - įsitikinęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Įvykusią tragediją kai kurie pareigūnai įvardijo kaip įvykį, užbraukusį visus policijos vadovybės padarytus darbus. Tačiau galbūt policijos vadovybė vis dėlto kažko nepadarė?

Žvelgiant į policijos darbo rezultatus reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais situacija gerėjo. Nusikalstamumas, kitaip negu buvo prognozuota, krizės metu neįsivešėjo: nusikalstamų veikų pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 6,7 procento. Taip pat nuolat gerėja ir situacija keliuose. Jei 2007 m. keliuose žuvo 735 žmonės, tai pernai - perpus mažiau, buvo 300 žuvusiųjų. Žymiai mažėjo ir nusikalstamų veikų viešose vietose. Apklausos rodo, kad žmonių saugumo jausmas savo gyvenamoje aplinkoje pakilo net penktadaliu.

Todėl nesiečiau šio tragiško įvykio su policijos veiklos rezultatais. Jie yra geri. Tačiau ši tragedija atvėrė policijos sistemos piktžaizdes, kurių didžiausia - nusikaltusių, prasižengusių pareigūnų dangstymas. Žinoma, šis reiškinys labiausiai paplitęs eismo kontrolės pareigūnų rate, tačiau neabejoju, kad ir kitur ši yda yra gaji.

Žaizdas reikia gydyti. Tokią mano nuostatą palaiko ir prezidentė.

Ar anksčiau tokių problemų policijos sistemoje nebuvo? O gal - nepastebėjote?

Nepastebėti neįmanoma. Problemos, susijusios su nepriekaištinga pareigūnų reputacija, užvirto vos tik įžengus į Vidaus reikalų ministeriją. Ieškojau jų priežasčių ir radau: policijos sistema priėjo liepto galą dėl savo uždarumo.

Dvejus metus bandžiau keisti situaciją. Parengėme ir Seimui teikėme ne vieną įstatymo projektą, siuntėme rekomendacijas policijos vadovams dėl neblaivių pareigūnų kontrolės, imuniteto tarnybos įkūrimo ir panašiai. Deja, paramos niekur nesulaukiau.

Nesu iš tų, kurie nepasisekus, nuleidžia rankas, puola viešai šaukti ar aiškintis santykius, kažką kaltinti. Visą laiką ir energiją skyriau tik darbui, nes buvau ir esu įsitikinęs, kad man pavyks. Akivaizdu, kad dabar tą padaryti bus lengviau - padės ir tuo susidomėjusi žiniasklaida. Tik skaudu, kad tai pamatyti prireikia tokių nelaimių.

Kada mūsų policijos sistema tapo uždara?

Tai senas reiškinys. Paskutinę 1996-2000 metų Seimo kadencijos darbo dieną buvo priimtas naujas Policijos veiklos įstatymas, buvo nuspręsta sujungti Vidaus reikalų bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijas. Tiesa, pirminis planas buvo kiek kitoks: panaikinti Vidaus reikalų ministeriją vietoj jos įsteigiant Administravimo ministeriją, o policijai suteikti visišką nepriklausomybę ir savarankiškumą. Tačiau ministerija nebuvo panaikinta, o policijos savarankiškumas išliko. Vadinasi, išliko tiesioginės atskaitomybės iliuzija. Savarankiška policijos sistema nėra bloga, kol nepasireiškė uždarumas ir iš jo išplaukiantis pareigūnų nebaudžiamumas bei atsakomybės vengimas.

Kaip vertinate generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno atsistatydinimą? Gal jis pavargo?

Generalinis komisaras tiesiog pabandė savo pečiais pridengti visą policijos sistemą. Kalbėjome apie tai, kad jo atsistatydinimas problemų neišspręs. Tačiau jis taip nusprendė ir aš jo tokį sprendimą gerbiu.

Eidamas šias pareigas, jis pasiekė gerų rezultatų ir tikiu, kad dirbant kartu būtų pavykę pasiekti rimtų pokyčių. Tad jo sprendimą trauktis vertinu ne tik kaip jo moralinį apsisprendimą, bet ir kaip signalą, kad šioje sistemoje išties yra nemaža negerovių. Generalinis komisaras, matyt, traukėsi suvokdamas, kad jo vadovaujamai sistemai reikia sukrėtimo.

Gal jau yra žinoma, kas galėtų užimti generalinio komisaro vietą?

Mūsų duomenimis, šiandien formalius reikalavimus, keliamus tokioms pareigoms, atitinka trisdešimt pareigūnų, tarp kurių yra išties vertų šio posto kandidatų. Tačiau bėda ta, kad šių pareigūnų ratas yra toks pat uždaras kaip ir visa policijos sistema - generaliniu komisaru gali tapti tik policijos įstaigos vadovas, taip apibrėžta įstatyme.

Ar yra kokių nors išeičių?

Šią savaitę jau kalbėjau su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru. Išgirdau racionalų pasiūlymą skubos tvarka keisti esamą Policijos veiklos įstatymą ir atverti šią sistemą platesniam kandidatų ratui. Tai įmanoma.

Prezidentė nereikalavo Jūsų galvos, bet pareikalavo pakeisti esamą policijos sistemą. Turite tam savo receptą?

Esu įsitikinęs, kad policijos sistema gali pasidaryti skaidri tik atvėrus ją civilinei kontrolei, kuri egzistavo iki 2000-ųjų. Atsižvelgdami į prezidentės iškeltus uždavinius, ketiname papildyti parengtą veiksmų planą, kuriame numatytos trumpalaikės bei ilgalaikės priemonės civilinei kontrolei sugrąžinti. Kryptis aiški - turime sugrįžti prie klasikinio Vidaus reikalų ministerijos modelio. Tačiau galutinis sprendimas bus Seimo.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder