Ministrai tarsis dėl pasienio kontrolės punkto prie Kuršių marių

Tilto per Nemuną statyba, vandens valymo įrenginių prie Nemuno ir pasienio kontrolės punkto Nida - Rybačij įrengimas Rusijos pusėje, paskatinsiantis vandens turizmo plėtrą Kuršių mariose, – tai tik dalis klausimų, numatytų aptarti dviejų šalių ministrų susitikime.

Lietuvos delegacijoje taip pat yra VSAT vadas Vainius Butinas.

Dvi dienas truksiančio V. Basargino vizito Lietuvoje metu ministrai pasirašys Lietuvos vidaus reikalų ir Rusijos regioninės plėtros ministerijų tarpusavio supratimo memorandumą dėl tarpregioninio ir pasienio bendradarbiavimo.

Ministrai taip pat aptars pasienio kontrolės punkto Nida - Rybačij įrengimo Rusijos pusėje klausimą. Lietuvos pasieniečiai jau anksčiau yra pasirengę čia atlikti visus pasienio formalumus ir tikrinti Kuršių mariose sieną kirsti pageidaujančių pramogautojų ir aktyvaus poilsio entuziastų dokumentus.

R. Palaičio nuomone, šio jau seniai planuojamo projekto įgyvendinimą turėtų paspartinti ministro V. Basargino vizitas.

„Projektas aktualus abiems pusėms – jis turėtų smarkiai prisidėti prie vandens turizmo plėtros Kuršių mariose, – teigia R. Palaitis. – Lietuva savo įsipareigojimus jau įgyvendino, dabar tik nuo partnerių priklauso, kada pasaulio buriuotojus ir kitų vandens transporto priemonių mėgėjus pakviesime „užkariauti“ Kuršių marių“.

Akiratyje - tiltas

Vienas svarbiausi projektų, kuriuos susitikimo metu rengiasi aptarti ministrai, – tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko statyba bei jo prieigų infrastruktūros sutvarkymas.

„Panemunės pasienio kontrolės punktas ir jo prieigos yra vienas Lietuvos pasienio sistemos skaudulių – Karalienės Luizos tiltas yra prastos būklės, per siauras esamiems automobilių srautams, - sakė ministras R. Palaitis. - Dėl to kenčia tiek kertantys sieną vairuotojai, tiek miestelio gyventojai. Atsižvelgiant į tai, jog ši problema nemažiau aktuali ir Rusijai, projekto įgyvendinimas neturėtų užtrukti. Tikimės, jog per trejus metus turėtų būti nutiestas naujas tiltas per Nemuną ir kelias su estakada per upės užliejamas pievas Lietuvos pusėje“.

Pasak ministro, pastačius aplinkkelį juo nuo Panemunės bus nukreipiamas automobilių srautas, šiuo metu gerokai trikdantis miestelio gyvenimą, taip pat sumažės automobilių eilės prie pasienio kontrolės punkto.

Numatoma, kad tilto statybą finansuos Rusija. Tilto statybos klausimams spręsti rengiamas tarpvyriausybinis susitarimas. Privažiavimo kelio su estakada Lietuvos pusėje statybos projekto vertė – 17 mln. eurų. Numatoma, kad iš jų 10 mln. eurų skirs Rusijos bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Likusi dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu jau yra parengta techninė projekto dokumentacija, o statybos darbai galėtų prasidėti kitais metais.