Lietuva pirmauja ES pagal nužudymų skaičių

Per dešimtmetį nusikalstamumo lygis šalyje išliko toks pats, mažėja ne tik registruotas nusikalstamumas, bet ir latentinis, rodo mokslinė studija.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją pristatydamas tyrimo dėl nusikalstamumo lygio Lietuvoje išvadas, Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas Sakalauskas sakė, kad Lietuvoje registruotas nusikalstamumas yra 2-3 kartus mažesnis negu Vakarų Europos valstybėse - Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, pastaruoju metu labai sumažėjo vagysčių, plėšimų ir nužudymų.

"Futbolo terminais tariant, tos šešios žinios (Teisės instituto nusikalstamumo lygio Lietuvoje išvados - ELTA) yra 4 - 2 Lietuvos visuomenės naudai. Ypač per pastaruosius 10 metų nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje yra tokios pačios, jos nėra didėjančios, sunkėjančios. 10-12 metų turime maždaug tiek pat nusikalstamų veikų, jeigu išvedame tendencijų tiesę. Kai kurie, priklausomai nuo metų, didėjimai ar mažėjimai yra, bet jie nežymūs. Jeigu imame pastarųjų penkerių metų tendenciją, tai sumažėjo visi keturi pagrindiniai registruoto nusikalstamumo rodikliai, tai yra registruotos nusikalstamos veikos, ištirtos nusikalstamos veikos, nustatytų kaltų ir nuteistų asmenų skaičius", - kalbėjo G. Sakalauskas.

Anot jo, prieš 7-8 metus viktimologinių tyrimų rezultatai rodė, kad 15-18 proc. gyventojų teigė nukenčią nuo nusikalstamų veikų, šiuo metu šis rodiklis siekia 10 proc.

Kriminologas atkreipė dėmesį, kad krizė nusikalstamumui neturėjo jokios įtakos, nors tuo buvo spekuliuojama ir dėl to baimintasi.

Kita vertus, ekspertai pastebi, kad Policijos departamento fiksuojama nusikaltimų statistika neatspindi tikrosios situacijos - yra disproporcija tarp registruotų nusikalstamų ir realių veikų. Kaip pavyzdį Teisės instituto tarybos pirmininkas pateikė Švediją, kur vagysčių užregistruojama šešis kartus daugiau negu Lietuvoje. Tuo tarpu, kai gyventojų klausiama, kiek jie nukenčia nuo vagysčių, atsakymai rodo, kad vagysčių yra du kartus daugiau negu Švedijoje.

"Ta disproporcija reiškia labai paprastą dalyką, ir žinia, kurią siunčiame, ypač policijai, kad jeigu policija, ką ji daro iki šiol, orientuojasi vien pagal registruoto nusikalstamumo tendencijas ir tai pateikia kaip savo veiklos rezultatą, yra klaidinantis ir į aklavietę vedantis kelias. Iš tiesų reikėtų žiūrėti, kaip yra realiai", - G. Sakalauskas.

Be to, Lietuvoje yra didžiausias nužudymų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje, - apie 6,6 nužudymo. Vakarų Europos šalyse šis rodiklis nesiekia vieno nužudymo.

"Tendencija yra gera, nužudymų sumažėjo daugiau negu per pusę, bet vis tiek mes pagal tai dar labai išsiskiriame ir netgi išsiskiria Vilnius. Berlyne, kuris turi daugiau nei 3 mln. gyventojų nužudymų, absoliučiais skaičiais yra mažiau negu jų padaroma Vilniuje, kuris turi 0,5 mln. gyventojų", - sakė mokslininkas.

Lietuvoje per metus nužudoma maždaug 217 asmenų.