Vyrauja nuomonė, kad policijai pagauti sukčių internete yra sudėtinga. Vis dėlto sėkmingais pavyzdžiais pareigūnai įrodo, kad sukčiautojus susekti pavyksta.
Šį rudenį klaipėdietis Tomas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) viename skelbimų portale pamatė skelbimą apie parduodamą "iPhone 7", tad jame nurodytu numeriu paskambino tariamam pardavėjui, o netrukus į jo banko sąskaitą pervedė ir 140 eurų. Regis, vaikinas užkibo ant pigaus masalo, mat sutartą dieną klaipėdietis telefono neišvydo. Vaikinas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Tomas teigė, kad 140 eurų pavedimą sukčiautojas paprašė atlikti į savo banko sąskaitą, tad klaipėdietis žinojo ir sukčiautojo vardą bei pavardę. Tai jį gerokai nustebino, mat paprastai sukčiautojai mėgina slėpti savo tapatybę. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė anksčiau "Vakarų ekspresui" yra pasakojusi, kad, prisidengdami įvairiomis istorijomis, dažnai sukčiautojai nurodo kito asmens banko sąskaitą.
Kaunietis, neteisėtai įgijęs pinigus, policijoje aiškino savo kaltę visiškai pripažįstantis ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
Kaunietis buvo nubaustas 245 eurų bauda ir įpareigotas atlyginti padarytą žalą.
Tiesa, Tomas teigė, kad to pažeidėjas dar nepadarė, nors jau pasibaigė sukčiautojui nustatytas terminas. Pažeidėjas net nemėgino susisiekti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tad vaikinui neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą. Tomas pasakojo, kad prašys atlyginti ne tik prarastus pinigus, bet ir neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus.
Rašyti komentarą