Kruvinoji perėja: Vilnius žeria kaltinimus

2015-03-13 12:01

Praėjusią savaitę liūdnai pagarsėjusioje Klaipėdos perėjoje įvykusi avarija, kurios metu sunkiai sužalota 18-metė pėsčioji, įžiebė netiesioginį ginčą tarp miesto savivaldybės atstovų ir Susisiekimo ministerijos valdininkų. Pastarieji teigia, esą ši perėja turėjo būti panaikinta dar prieš porą metų, o savivaldybės tarnautojai tikina, jog buvo padaryta viskas, kad nelaimės čia baigtųsi, ir sako nesantys atsakingi už nedrausmingų vairuotojų elgesį.

Praėjusio antradienio rytą, apie 8.15 val., Baltijos prospekte, netoli Taikos prospekto žiedo esančioje perėjoje, buvo partrenkta 18-metė Monika. Studentė smarkiai sužalota visureigio "Mitsubishi Outlander".

Pirminiais duomenimis, jo vairuotojas nenorėjo pristabdyti prieš čia įrengtus greičio slopinimo kalnelius bei antroje eismo juostoje sustojusį kitą automobilį, todėl metėsi į pirmą juostą, kurioje kaip tik ir buvo pėsčioji.

PRIEMONĖS. Nelaimių šioje perėjoje sumažėjo užpernai pavasarį, kuomet buvo įrengti greičio slopinimo kalneliai, o dar po kurio laiko - ir papildomas apšvietimas bei didesnio atspindžio kelio ženklai, žymintys perėją. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Nelaimės buvo dingusios

Perėja tarp "Norfos" parduotuvės ir Klaipėdos turizmo mokyklos buvo viena kruviniausių mieste - žmonės joje žuvo ir 2011, ir 2012, ir 2013 metais, nemažai buvo ir sužalota. Nelaimių čia sumažėjo užpernai pavasarį, kuomet buvo įrengti greičio slopinimo kalneliai, o dar po kurio laiko - ir papildomas apšvietimas bei didesnio atspindžio kelio ženklai, žymintys perėją.

Nepaisant to, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis įsitikinęs, kad šių pastangų nepakako, ir ta perėja dar 2012 metais turėjo būti apskritai panaikinta. Jo teigimu, tą Klaipėdos savivaldybė turėjo padaryti vadovaudamasi tų metų rugsėjį uostamiesčio pėsčiųjų perėjas inspektavusios specialios darbo grupės sprendimu.

V. Pumputis buvo šios darbo grupės pirmininkas. 2012 m. spalį specialistų komisija, patikrinusi visas Klaipėdos gatves, sudarė 54 punktų sąrašą, kuriame nurodė, kokių eismo reguliavimo, ženklinimo ar inžinerinių priemonių ir kokiose perėjose imtis siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Nemažai perėjų sulaukė ir tokio verdikto: "Naikinti".

Į sąrašą pakliuvo ir visos Baltijos prospekto perėjos. Darbo grupės išvadose teigiama: "Baltijos prospektas yra A techninės kategorijos gatvė, todėl, pagal Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles, joje vieno lygio perėjos yra negalimos. Nutarta: pėsčiųjų perėjas Baltijos prospekte numatyti skirtingo lygio arba reguliuojamas šviesoforais."

Neliks, bet ne dabar

V. Pumputis teigia, jog paskutinysis sakinys reiškia, esą visas Baltijos prospekto perėjas, įskaitant ir tą avaringiausią, reikia naikinti, tačiau to Klaipėdos savivaldybė kažkodėl nepadarė.

Uostamiesčio savivaldybės atstovai sako, kad išvadoje nėra žodžio "naikinti", ir apie tai kalbos nei su Kelių policijos atstovais, nei su kitais specialistais miesto Saugaus eismo komisijos posėdyje nebuvę.

"Pasakyta aiškiai: "Numatyti". Todėl tos perėjos naikinimo klausimo net nesvarstėme, ypač turėdami omenyje ateityje planuojamą Baltijos prospekto rekonstrukciją.

Būkime realistai - šioje vietoje per gatvę eina daug žmonių: ir moksleiviai į mokyklas, ir pirkėjai į parduotuves. Jei panaikintume perėją, būtų dar blogiau - niekas nesinaudotų požemine Baltijos ir Taikos prospektų žiedo perėja, nes ji yra gana toli, žmonės vis vien eitų per gatvę, liptų per atitvarus.

O dabar padarėme, ką galėjome - atsirado ir kalneliai, ir papildomas apšvietimas, ir labiau matomi ženklai. Ką dar gudriau sugalvoti? Vargu ar begalima ką...

Kitas dalykas - jei žmonės, ypač vairuotojai, nesilaiko eismo taisyklių, nėra atsargūs, kuo dėti mes? Kiekvieno vairuotojo juk nesukontroliuosime", - "Autosalonui" aiškino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Galioja atgaline data ar ne?

Klaipėdos miesto gatvių pėsčiųjų perėjų saugumo patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus, nuostatomis.

Šios taisyklės, nustatančios bendrąsias pėsčiųjų perėjų įrengimo sąlygas ir inžinerinių priemonių saugaus eismo užtikrinimui reikalavimus, buvo patvirtintos tų pačių 2012 metų rugpjūtį, o Baltijos prospektas su visomis perėjomis atsirado keliasdešimt metų anksčiau.

Nepaisant to, V. Pumputis įsitikinęs, kad šių taisyklių nuostatos galioja ne tik nuo jų įsigaliojimo įrengiamoms perėjoms, bet ir toms, kurios atsirado dar prieš sukuriant taisykles.

"Taisyklės galioja ir toms perėjoms, kurios įrengtos anksčiau. Ir, remiantis tomis taisyklėmis, visos perėjos Baltijos prospekte turi būti panaikintos", - tikina jis.

Tuo metu V. Paukštė stebisi, kaip naujos taisyklės gali galioti atbuline data.

"Manau, tos taisyklės skirtos vadovautis tiesiant naujas gatves ar rekonstruojant senas. Taip būtų ir Baltijos prospekto atveju - jį rekonstravus antžeminių perėjų ir neliks, čia planuojamas tik vienas pėsčiųjų viadukas, kitaip sakant, skirtingo lygio perėja - tokia, kokia ir rekomenduojama minėtos darbo grupės išvadose", - sako valdininkas, pats buvęs šios grupės narys.

"Mes negalime įsakyti..."

Be to, nesutariama dėl kito niuanso - ar specialios darbo grupės išvados yra privalomos įgyvendinti Savivaldybei, ar jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Įdomiausia, kad pats V. Pumputis negalėjo vienareikšmiškai to paaiškinti.

Ar Savivaldybė privalėjo šimtu procentų atsižvelgti į tos darbo grupės nurodymus? Tie nurodymai juk daugiau rekomendacinio pobūdžio? - "Autosalonas" paklausė Susisiekimo ministerijos tarnautojo.

Matote, kaip pasakyti... Savivaldybė yra savivaldos institucija, kuri pati sprendžia, bet kai pati nesusitvarko, Saugaus eismo komisijoje buvo nutarta sudaryti specialią grupę, kuri atliktų perėjų vertinimą. Ir pateiktos rekomendacijos, ką reikia daryti.

Tai buvo rekomendacijos?

Na, mes negalime įsakyti: "Jūs darykit ar nedarykit." Savivaldos įstatymas yra - nori, ir nedaro. Bet pasižiūrėkim, kokia yra situacija, kiek žūsta žmonių dėl nesaugių perėjų...

Bet, žiūrint formaliai, Savivaldybė neprivalėjo jau kitą dieną arba už savaitės panaikinti tos perėjos?

Savivaldybė turėjo atsižvelgti į mūsų rekomendacijas.

Bet neprivalėjo panaikinti?

Čia jau buvo atliktas vertinimas ir mes siūlėme padaryti tuos darbus, - labai nekonkrečiai dėstė V. Pumputis.

Klaipėda - blogiausia?

Beje, panašios perėjų apžiūros atliktos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Anot V. Pumpučio, tame kontekste Klaipėda atrodo blogiausiai.

"Panevėžys iš karto sureagavo į mūsų rekomendacijas, Kaunas sureagavo, Vilnius sureagavo ir įgyvendino didžiąją dalį rekomendacijų, o Klaipėda prasčiausiai ėmėsi priemonių", - tikina Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Anot jo, uostamiesčio Savivaldybė, atsižvelgdama į rekomendacijas, bent tame pačiame Baltijos prospekte, ties avaringąja perėja, galėjo gatvės plotį susiaurinti iki dviejų eismo juostų.

"Ką, ten yra tokie transporto srautai, kad automobiliai neįsitektų dviejose juostose? Dviejų juostų užtektų per akis", - teigia V. Pumputis.

Kas padaryta mieste

"Klaipėdoje padaryta nulis", - prieš baigdamas pokalbį pareiškė Susisiekimo ministerijos atstovas.

Ar tikrai?

Žinia, po minėtos darbo grupės išvadų Klaipėdos savivaldybės bei policijos atstovai sudarė savą sąrašą perėjų, kurias reikėtų naikinti, o kuriose įdiegti eismo saugumo priemones.

Taip 2013-2014 metais keliose perėjose atsirado pėsčiųjų saugumo salelės, kitos buvo apšviestos, paženklintos didesnio atspindžio -ženklais arba gavo greičio slopinimo priemones. Be to, mieste panaikinta 15 perėjų.

Maža to - šių metų sausį miesto Saugaus eismo komisija pritarė dar keliolikos perėjų naikinimui. Tad jau šį pavasarį 6 pėsčiųjų perėjų nebeliks Šilutės plente, 5 - Taikos prospekte, 3 - Statybininkų prospekte, dviejų - Kauno gatvėje, vienos - Naujojoje Uosto gatvėje.

Vėliau bus sprendžiama dėl perėjų Šiaurės prospekte likimo.

Be visa kito, šiemet 13-oje miesto perėjų bus įrengtas kryptinis apšvietimas. Tam bus skirta 93,6 tūkst. eurų.

BEJE

Šviesoforai sutrikdytų eismą žiede

Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, įrengti šviesoforo ties nelaimingąja perėja negalima. Baltijos prospektas čia yra 6 eismo juostų pločio, tad šviesoforui sustabdyti eismą tektų gana ilgam laiko tarpui. O žiedinė sankryža su Taikos prospektu yra labai netoli, tad gali būti, jog prie šviesoforo stovinčių automobilių eilės galas pasiektų žiedą, o tai sutrikdytų transporto judėjimą, sukeltų kamščius ir sumažintų saugumą.
Beje, remiantis teisės aktais, A kategorijos (greitojo eismo) gatvėse - o tokia ir yra Baltijos prospektas - negali būti ir greičio slopinimo įrangos, ji gali būti montuojama tik aptarnaujančiose bei pagalbinėse gatvėse.
"Tačiau kitos efektyvios išeities, kaip tik kalneliai, nėra. Žmogaus gyvybė svarbesnė už atitikimą vienai ar kitai kategorijai", - prieš kalnelių įrengimą Baltijos prospekte yra sakę jų atsiradimą inicijavę Klaipėdos kelių policijos biuro atstovai.
O įdomiausia tai, kad pėsčiųjų sužalojimo ar žūties atvejų nebūna priešingoje žiedo pusėje, nors čia, t. y. tarp "Arenos" ir "Grandus" prekybos centrų, perėjos net nėra, o žmonių iš vienos Baltijos prospekto pusės į kitą vaikšto gana daug.