Krata Klaipėdoje ir neregėtas teisėjos sprendimas

Iš JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro Lietuvos pareigūnams perduota informacija buvo tiksli – atlikę kratą Taikos pr. esančiame daugiabutyje gyvenančio 36 metų Antano U. bute teisėsaugininkai aptiko daugybę vaizdo įrašų ir nuotraukų su seksualiai išnaudojamais vaikais. Net ir mažamečiais.

Vaizdai, kurie domino šiuo metu viename bare barmenu ir apsaugininku dirbantį klaipėdietį, tikrai šokiruojantys ir pribloškė net visko mačiusius pareigūnus – vaikai, daugiausiai berniukai, buvo ne tik seksualiai išnaudojami, iš jų taip pat įvairiai tyčiojamasi.

Tuo metu dėl vaikų pornografijos įrašų įkliuvęs Antanas U. net neslėpė, kad internete ieškodavo įvairių pornografijos vaizdų, o juos kaupdavo ne tik savo kompiuteriuose, bet ir standžiuosiuose bei kompaktiniuose diskuose.

Nors vyras tikino, kad internete ieškodavo tik suaugusiųjų pornografijos įrašų, tačiau tokie jo pasiteisinimai greičiausiai nebuvo nuoširdūs – kratos metu kriminalistai aptiko net kelis šimtus įrašų su seksualiai išnaudojamais vaikais. Daugumoje šių įrašų buvo nufilmuoti mažamečiai, kuriems nebuvo nė keturiolikos metų.

Su gėdingais įkalčiais sučiuptas Antanas U. pareigūnams sakė, kad anksčiau kompiuteryje buvo įdiegęs vaizdo įrašų atsisiuntimo programą, kurios pagalba siuntėsi įvairius meninius filmus. Na, dar kartais ir suaugusiųjų pornografijos įrašų, su kuriais esą galėjo atsisiųsti ir vaizdai su išnaudojamais vaikais. O kad jie niekur neišnyktų, dalį vaizdų persirašė į kompaktinius diskus.

Dėl namuose atliekamos kratos nemalonumų turėjo ir Antano U. motina, kuriai sūnus buvo padovanojęs savo anksčiau naudotą kompiuterį. Neįtikėtina, bet jį apžiūrėję pareigūnai taip pat aptiko daugybę įrašų su pornografijai išnaudojamais vaikais.

Antano U. pomėgis vaikų pornografijai išaiškėjo, kai jis feisbuke, susikūręs išgalvotą profilį Antonio Da Gstik, patalpino vieno mažamečio vaiko pornografinę nuotrauką. Tai iš karto pastebėjo feisbuko administracija ir vartotoją užblokavo, o informacija apie lietuvį iš karto atsidūrė JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro duomenų bazėje.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai atliko daugybę ekspertizių – buvo būtina nustatyti, ar tikrai įrašai yra priskiriami pornografijai. O kai buvo gautos Antanui U. nepalankios išvados, vyras pripažino kaltę ir sutiko, kad baudžiamasis procesas baigtųsi tyliai, jam paskiriant prokuroro pasiūlytą bausmę.

Tyrimą kontroliavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras nutarė, kad barmenu ir apsaugininku dirbančiam Antanui U. turi būti skirta bauda, nors įstatyme buvo numatyta ir kita alternatyvi bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Pačią švelniausią sankciją vaikų pornografijos mylėtojui parinkęs prokuroras taip pat nutarė teismui pasiūlyti skirti ir beveik minimalią baudą – vos 21 MGL dydžio baudą ir ją dar trečdaliu sumažinti iki 14 MGL, nes Antano U. byla bus nagrinėjama supaprastinta tvarka, rašytinio proceso metu priimant baudžiamąjį įsakymą.

Bet viskas pasikeitė, kai baudžiamoji byla atsidūrė Klaipėdos miesto apylinkės teisme – bylų paskirstymo programa atsitiktine tvarka nutarė, kad baudžiamąjį įsakymą turi priimti teisėja Kristina Baškienė.

Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes teisėja nutarė nuteisti Antaną U., tačiau ne tokio dydžio bauda, kokią pasiūlė prokuroras – K. Baškienė įsitikinusi, kad šimtus įrašų su seksualiai išnaudojamais vaikais įgijęs ir laikęs klaipėdietis turi būti nubaustas tokia bauda, kuri jį turėtų atgrasyti nuo nusikaltimų darymo.

„Teismo manymu, paskyrus kaltinamajam Antanui U. prokuroro prašomo dydžio (14 MGL) bausmę, gali būti ignoruojamos ar neįvertintos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, – nurodė teisėja. – Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusių asmenų, ar visos visuomenės interesai, pažeidžiamas jų orumas.“

Teisėja kirto kaip reikiant – Antanui U. buvo skirta net dešimt kartų didesnė bauda, nei siūlė skirti prokuroras: nuteistajam nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 140 MGL baudą – 5 272 Eur. Be to, buvo konfiskuota kompiuterinė technika.

„Skiriama bausme teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoja kaltininko ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimą“, – baudžiamajame įsakyme nurodė teisėja K. Baškienė.

Anot jos, Antano U. padaryto nusikaltimo objektas – visuomenės dorovė ir labiausiai pažeidžiama šios dorovės sritis – vaikų bei paauglių fizinis, protinis, dorovinis vystymasis.

„Disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, net ir neturint tikslo šiuos dalykus platinti, sudaro sąlygas vaikų pornografijai kaip neigiamam socialiniam reiškiniui plisti ir sudaro prielaidas vaikų seksualiniam išnaudojimui, pelnymuisi iš jų“, – pabrėžė ji.

Teisėjos teigimu, būtinumą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo pornografijos platinimo ir kitokio disponavimo pornografinio turinio dalykais, pabrėžia Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencija, įvairūs dokumentai dėl vaikų pardavimo, prostitucijos ir pornografijos, taip pat Lietuvoje priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei daugelis kitų įstatymų ir nacionalinių programų, kuriomis stengiamasi didinti visuomenės supratingumą siekiant sumažinti vartojimo paklausą, susijusią su vaikų išnaudojimu.

Teisėjos K. Baškienės paskirta bauda dėl neteisėto įgijimo ir disponavimo vaikų pornografijos įrašais – didžiausia, kokią iki šiol buvo skyrę Lietuvos teismai. Jos priimtas baudžiamasis įsakymas jau įsiteisėjo, todėl Antanas U. baudą privalės sumokėti, o tokio pobūdžio bylas nagrinėjantys visos Lietuvos teisėjai turės galimybę atsižvelgti į skirtos baudos dydį, nes iki šiol teismai skirdavo vos keliolikos ar keliasdešimties MGL dydžio baudas.

Teisėja: nukentėjome mes visi

Dešimt metų Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbanti K. Baškienė DELFI sakė nesureikšminanti savo priimto sprendimo ir pažymėjo, kad Antanas U. buvo teisiamas pagal senąjį Baudžiamojo kodekso redakciją – tuo metu buvo numatyta bauda iki 500 MGL arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Praėjus mėnesiui po klaipėdiečio įvykdyto nusikaltimo bausmę už tokį nusikaltimą Seimas sugriežtino – šiuo metu gali būti skiriama iki 1 000 MGL bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

„Priėmiau sprendimą kaip teisėja ir nepaisant kokia būtų mano, kaip žmogaus nuomonė, privalėjau pasielgti profesionaliai – šis nusikaltimas, net nežiūrint į jo turinį, vien pagal sunkumą tuo metu buvo nesunkus, bet praėjus mėnesiui po nusikaltimo nustatymo įstatymo leidėjas pasunkino pavojingumą ir šiuo metu tai yra apysunkis nusikaltimas, o tai vis tik rodo, kad nacionaliniai teisės aktai siekia sugriežtinti atsakomybę“, – sakė K. Baškienė.

Teisėja pažymėjo, kad Antanui U. baudą skirti siūlęs prokuroras nenurodė aplinkybių, kodėl nusikaltimą padariusiam asmeniui turėtų būti skirta vos ne minimali bauda.

„Prokuroras baudžiamąjame įsakyme nenurodė motyvų, kodėl jis prašo vos ne minimalios nuobaudos, todėl priimdama sprendimą padidinti bausmę, o to man įstatymas nedraudžia, atsižvelgiau ir į mūsų valstybės, tarptautinių teisės aktų reikalavimus – mes siekiame mažinti vaikų išnaudojimą, vaikų pornografijos platinimą, – sakė teisėja. – Jeigu nebus paklausos, nebus ir pasiūlos, o skirdami labai švelnias bausmes mes galutiniam vartotojui galime sukurti kaip ir nebaudžiamumo iliuziją. Manau, už KET pažeidimus galime skirti tokio pobūdžio bausmes, o šiuo atveju buvo įvykdytas nusikaltimas dorovei. Nors byloje mes neturėjome konkretaus nukentėjusiojo, nebuvo filmuojamas konkretus mums pažįstamas Lietuvos vaikas, tačiau buvo pažeisti visos visuomenės, visų tų, kurie neigiamai vertiname tokius nusikaltimus, interesai. Manau, net ir būtų sumenkinami dėl skirtos tokios mažos bausmės.“

Teisėjos teigimu, pas Antaną U. buvo rasta daugybė įrašų su seksualiai išnaudojamais ir net keturiolikos metų nesulaukusiais vaikais, dalis įrašų net specialiai buvo kaupiami kompaktinėse plokštelėse.

„Tai rodo, kad tai nebuvo trumpalaikis veiksmas, tačiau kokį laiką tai vyko, prokurorai to nenustatė – jeigu nebūtų gautas pranešimas iš JAV, neaišku, kiek laiko tai būtų dar tęsęsi, – pabrėžė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja. – Tyrimas šioje byloje truko daugiau kaip metus, per tą laiką buvo atlikta daugybė ekspertizių, valstybės išlaidos šiam nusikaltimui ištirti jau ir taip buvo nemenkos, o kaltinamajam siūloma skirti bauda tarsi paniekina tą darbą. Ir mano, kaip teisininkės, manymu, sumenkina patį nusikaltimą.“

Pasak teisėjos, skiriant bausmę reikia atsižvelgti ne tik į byloje nustatytus faktus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

„Reikia įvertinti, kiek buvo žmogaus pastangų ištiriant nusikaltimą, o šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis su baudžiamojo įsakymo paskyrimu sutiko tik atlikus gana ilgą ir sudėtingą ikiteisminį tyrimą – nebuvo prisipažinimo, siekio gauti pagalbą, jeigu tai yra kažkokia problema, – kalbėjo ji. – Manau, kad tokiomis bausmėmis turėtų būti siunčiamas signalas, kad nusikaltimą padarę asmenys vis tik neturėtų išvengti ne baudžiamosios atsakomybės, o bausmės, nes baudžiamoji atsakomybė, net jeigu paskirsi ir 14 MGL dydžio baudą, jau bus nuteisimas, tuo metu bausmės tikslas yra ir kitus asmenis sulaikyti nuo šių nusikaltimų. Ir tam žmogui padėti suprasti, kad jis padarė nusikaltimą, už kurį valstybė jį baudžia, saugo tas vertybes ir neleis jam to dar kartą daryti. O 500 eurų bauda kito asmens gali ir nesulaikyti.“