Keičiami bausmių kodeksai

Baudžiamojo kodekso pakeitimų pasiūlymams įtvirtinti dar liko vienas balsavimas Seime. Pataisomis už nesunkų nusikaltimą siūloma nustatyti baudą iki 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 100 MGL), už apysunkį nusikaltimą - iki 1 000 MGL (šiuo metu iki 200 MGL), už sunkų nusikaltimą - iki 1 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 300 MGL). Vienas MGL siekia 130 litų.

Pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas koregavo prezidentės pateiktą projektą, atsisakydamas didinti baudas už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus. Komiteto teigimu, baudų didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad nutarė baudos dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo - griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai.

Tuo metu naują Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) vakar pristatęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius išsakė viltį, kad nuo sovietmečio užsilikusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) galiojimo pratęsti keturioliktą kartą nebereikės. Naujasis kodeksas, pasak rengėjų, bus nuoseklus dokumentas, priešingai nei senasis ATPK, kuris nuo Nepriklausomybės paskelbimo taisytas 206 kartus.

Šiuo metu galiojantis kodeksas yra nepagarbus žmogui, brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams, neatitinka žmogaus teisės standartų, teigė ministerijos atstovai spaudos konferencijoje.

Pasak R. Šimašiaus, naujasis kodeksas galėtų įsigalioti nuo 2011 m. lapkričio 1-osios arba nuo 2012 m. sausio.

Ministro aiškinimu, keičiamas ne tik dokumento pavadinimas - numatoma mažinti teismų krūvį, padaryti dokumentą patogesnį žmonėms.Pasak ministro, naujasis kodeksas yra švelnesnis nepiktybiniams pažeidėjams. Tokiems pažeidėjams mažiau dėmesio galėsiantys skirti pareigūnai įsigaliojus naujajam kodeksui galėtų daugiau laiko skirti piktybiškai prasižengiančių asmenų tramdymui.

"Kiti pažeidimai be jokios abejonės yra žymiai sudėtingesni ir reikalauja sistemiškesnio požiūrio ir daugiau dėmesio - tai būtent ar kelių ereliai, ar netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas", - pridūrė ministras.

Jo teigimu, su paprastais pažeidimais reikia "dorotis masiškai, automatiškai, paprastai, neužimant daug laiko". Tam siūloma plėsti administracinio nurodymo institutą.

Nuo šių metų pradžios įteisinta valstybės ir pažeidėjo "susitaikymo" galimybė, kai pažeidėjai, sutikę su pažeidimo faktu, per nustatytą terminą gali sumokėti tik pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos sumos. Tokiais atvejais išvengiama galimo bylos nagrinėjimo etapo, pažeidėjas suinteresuotas neskųsti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jei skundu siekiama vien sumažinti baudos dydį. Naujuoju kodeksu siūloma atsisakyti tokio instituto ribojimo iki 3 tūkst. litų maksimalios baudos.

"Mes siūlome žengti toliau ir numatyti, kad administracinis nurodymas taikomas visiems be išimties administraciniams nusižengimams su tomis sąlygomis, kurios numatytos šiuo metu, jas truputėlį ir papildant", - kalbėjo ANK rengusiai darbo grupei vadovavęs teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Administracinis nurodymas nebūtų taikomas, kai asmuo nusižengia ne pirmą kartą, kai asmuo nusižengia būdamas neblaivus, kai neatlyginta pažeidimu padaryta žala ir už pažeidimą numatytas turto konfiskavimas.

Dar vienas iš siūlomų pakeitimų - už administracinius nusižengimus nebeskirti arešto bausmės. Nesunkius nusižengimus padarę asmenys nebebūtų siunčiami į įkalinimo įstaigą, o laisvės apribojimas būtų taikoma tik kaip baudžiamosios atsakomybės priemonė.

Tuo pačiu į Baudžiamąjį kodeksą siūloma perkelti kai kurias iki šiol ATPK reglamentuojamas nuostatas - kriminalizuojami būtų, pavyzdžiui, atvejai, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ir neturėdamas teisės vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę.

Viena iš kodekse numatomų naujovių - kaip sankciją naudoti įpareigojimą nusižengusiems asmenis dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose programose.

"Darbo grupė indikavo, kad kursai tėvams yra iš tiesų efektyvūs, tai patvirtina ir ekspertai, ir todėl būtent ta grupė buvo kol kas ir numatyta, bet institucijos, kurios derins, yra laisvos numatyti ir kitus atvejus", - dėstė T. Vaitkevičius.

Jo teigimu, šiuo metu už tėvų valdžios netinkamą panaudojimą galima skirti baudą, o bauda nepasiekus rezultato yra apribojama tėvų valdžia ar tėvai baudžiami kriminalinėmis bausmėmis.

"Šiuo metu nėra numatyta galimybės siekti perauklėjimo", - pabrėžė viceministras.

R. Šimašius savo ruožtu kalbėjo, kad baudos probleminėms šeimoms dažnai nėra efektyvios bausmės.

"Yra šeimų, kur žmonės galbūt net nesuvokia, kad, pavyzdžiui, neturint daug pinigų, galima košės išvirti vaikui ir ne pačios brangiausios pavalgyti, tuo metu jeigu mes skiriame jiems baudą už tai, kad vaikas nepamaitintas, natūralu, kad vaikui galimybė normaliai ir visavertiškai pavalgyti tik sumažėja", - svarstė ministras.

Naujovių atsiranda ir administraciniame procese. Anot ministerijos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ANK projekte numatoma, kad pažeidimą nustatyti, o vėliau skirti už jį nuobaudą negalės tas pats pareigūnas. Siekiant greitesnio bylų nagrinėjimo, teismus numatoma įpareigoti visus dokumentus bylos šalims siųsti elektroniniu būdu. Šios teismui taip pat galės pateikti visus dokumentus tokiu pat būdu.

Daugiau aiškumo tikimasi įvedant ir suvienodinant senaties terminus - visiems nusižengimams jis turėtų būti dveji metai.

Vyriausybei ANK numatoma teikti svarstyti po keturių savaičių. Seimas jį turėtų svarstyti šioje pavasario sesijoje.

Šiuo metu galiojantis ATPK buvo priimtas 1984 metais ir tai yra vienintelis galiojantis įstatymas, priimtas iki 1990 kovo 11 dienos.