Kauno čečėnų byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje už savavaldžiavimą buvo nuteisti Khadizhat ir Malik Gataevai (gim. atitinkamai 1964 m. ir 1968 m.).

Prieš tai šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjo Kauno apygardos teismas, tačiau jos nuosprendis buvo 2010 m. rugsėjo 25 d. panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatavus, kad pažeista nuteistųjų teisė į nešališką teismą. 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi nuo šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nusišalino Kauno apygardos teismo kolegija, o l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas spręsti šios bylos perdavimą nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nors byla yra teisminga Kauno apygardos teismui, bet, siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, ją tikslinga perduoti kitam apygardos teismui.

Apeliacinio teismo nuomone, nuteistųjų Gataevų teisių užtikrinimas turi ir tarptautinę reikšmę, nes platų atgarsį sukėlę nuteistųjų sulaikymo ir perdavimo Lietuvai pagal Europos arešto bei prieglobsčio suteikimo klausimai siejami ir su pastarųjų teisių užtikrinimo klausimais nagrinėjant šią bylą.

Be to, sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjų kolegijai, Kauno apygardos teisme beveik neliko teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą. Dalis šio teismo teisėjų sprendė kardomųjų priemonių nuteistiesiems klausimus arba jau nagrinėjo bylą apeliacine tvarka, todėl manoma, kad operatyvus bylos nagrinėjimas galimas tik ją perdavus kitam apygardos teismui.

Primenama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu K. Gataevai ir jos sutuoktiniui M. Gataevui buvo paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Prokurorai šį nuosprendį apskundė ir siekia griežtesnės bausmės.

Neoficialiems čečėnų vaikų globos namams "Gimtoji šeima" vadovavę sutuoktiniai buvo kaltinami skriaudę savo globotinius, o iš pilnametystės sulaukusių našlaičių reikalaudavę duoklės – kas mėnesį atiduoti visus uždirbamus arba mokėti po kelis šimtus litų.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.