Kalėjimas žmogžudžio nepataisė - patyčių ir smurto taikiniu tapo žmona

Plungiškiai, ko gero, dar nepamiršo prieš gerą dešimtmetį visą šalį sukrėtusio žiauraus nusikaltimo, kai Babrungo seniūnijos Žvirblaičių kaime buvo užmušta ir sudeginta jauna mergina. Žudikas – to paties kaimo gyventojas Algirdas Mončys (gim. 1980 m.) – tada buvo nuteistas kalėti devynerius metus. Atsėdėjo, parėjo ir pernai vedė. Šios savaitės antradienį žvirblaitiškis vėl sėdo į teisiamųjų suolą – už nuolatinį žmonos mušimą ir naminės degtinės laikymą.

Spardė, daužė, smaugė...

Prokuroro kaltinime – keturi fizinio skausmo sukėlimo epizodai. Kaip paaiškėjo, A. Mončys savo dvylika metų jaunesnę žmoną Eglę Simoną Mončę pradėjo „auklėti“ dar prieš vestuves, parsiviliojęs ją į savo ūkį iš Šiaulių. Visi smurto atvejai – Žvirblaičių kaime, jo tėvo sodyboje, kur abu dabar gyvena.

Pirmas įvykis – 2012 metų gegužės mėnesį. Vieną dieną savo merginą per kažkokį kivirčą A. Mončys griebė už galvos ir rankomis jai spaudė smilkinius. Birželio mėnesį vyras susinervino mažiausiai dar tris kartus ir vėl visą pyktį išliejo ant antrosios pusės: vieną kartą kumščiu du kartus smogė į veidą, kitą kartą spyrė koja, griebė už kaklo ir smaugė, o likus savaitei iki vestuvių, birželio 24-ąją, daužė ne tik kumščiu, bet ir čiupęs už plaukų tampė po kambarį, bloškė į lovą, daužė galvą, mušė į pilvą ir per kojas, spaudė kaklą. Po pastarojo įvykio nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Šie suskaičiavo daugybę kraujosruvų įvairiose kūno vietose ir konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat A. Mončys buvo kaltinamas naminės degtinės įsigijimu ir laikymu. Rugpjūčio 10 dieną jo namuose rasta 11,5 litro svaigalų.

„Žmona – iš miesto, aš – iš kaimo“, –

toks buvo vienas iš kaltinamojo pasiteisinimų. Ūkininku save laikantis, vienuolika klasių baigęs vyras aiškino, kad visi konfliktai ir nesusipratimai kilo jųdviejų gyvenimo pradžioje, kai vienas kito dar nebuvo „perpratę“. Esą nesutapdavo nuomonės įvairiais klausimais, kildavo kivirčų ir jis nesusivaldydavo. Pavyzdžiui, jis norėjo rytais eiti pas gyvulius kartu su savo moterimi, o ji, būdama iš miesto, norėdavo ilgiau pamiegoti. Arba pasodino sykį ją ant kumelės į balną – pradėjo rėkti, kad bijo, nors jis tvirtai laikė gyvulį už pavadžio! „Šeiminiai nesusipratimai“, – ramiai dėstė teisiamasis bejausmiu veidu, teigdamas, kad pasielgė negerai. Tikino, kad dabar su žmona yra susitaikęs, gyvena kartu.

Tvirtino naminės degtinės nusipirkęs iš nepažįstamo asmens savo reikmėms, iš viso 14 litrų. Neva sustojo vieną dieną prie jo ūkio žmogus ir pasiūlė ruginės. Iki pasirodant policijai pustrečio litro jau buvo suvartojęs.

Tyčiojosi fotografuodamas

Prokuroras domėjosi, ką reiškia A. Mončio nuotraukos, kuriose matyti sumušta jo žmona, o ant peties uždėtas gaidys. Daug metų kalėjime praleidęs vyras aiškino, kad gaidys buvo nugalabytas, nes mėgdavo kirsti, o ant peties žmonai uždėjo jau negyvą, norėdamas parodyti, neva nebėra ko bijoti...

Moteris teisme vos tramdė ašaras

Visiškai palūžusi nukentėjusioji teisme sunkiai rinko žodžius, ašaros tiesiog tvenkėsi akyse. Vaikelio besilaukianti moteris net nežiūrėjo į kitoje pusėje sėdintį sutuoktinį. Tuo tarpu A. Mončys gręžte gręžė savo žmoną tokiu piktu žvilgsniu, kad atrodė, jog tik ir laukia, kada galės už viską atsilyginti...

Nukentėjusioji beveik nieko ir nepasakė. Užsiminė tik tiek, kad buvo jų šeimoje konfliktų, patvirtino, kad vyras smurtavo. Dar pasvarstė, jog galbūt pati buvo kalta, kad netinkamai savo vyrui atsakydavo, dėl to ir gaudavo mušti... „Man sunku apie tai kalbėti. Esu paveikta fiziškai ir psichologiškai“, – sakė E. S. Mončė. Moters žodžiai, kad dabar viskas gerai, nuskambėjo labai jau graudžiai. Nepanašu, kad taip būtų.

Atvykę į vestuves, artimieji pamatė sumuštą nuotaką

„Sesuo buvo mušama ilgą laiką. Įtarimas kilo nuo pat pradžių, kai išvyko gyventi pas jį, o per vestuves pamatėme, kad nuotaka tikrai nusėta mėlynėmis. Vėliau pati viską papasakojo. Ji buvo mušama kone kasdien. Kaip yra dabar, nebežinau, nebesako“, – teisme kalbėjo šiaulietė Neringa Vilkaitė. Nukentėjusios moters sesuo tvirtino, jog šeima visaip bandė atkalbėti ją nuo lemtingo žingsnio, bet ji neklausė – ištekėjo net ir žinodama A. Mončio praeitį.

N. Vilkaitės gyvenimo draugas Audrius Vaitonis ir nukentėjusiosios tėvas Alfonsas Vilkas patvirtino tą patį – jie matė sumušimus. Kaltinamojo tėvas Steponas Mončys sakė nieko nežinąs ir nieko nematęs.

Pasiūlė lygtinę bausmę

Už kiekvieną smurto atvejį prokuroras Mindaugas Vilnius kaltinamajam pasiūlė skirti po penkis mėnesius nelaisvės. Subendrinus – metus ir penkis mėnesius, atidedant bausmės vykdymą metams šešiems mėnesiams. Už naminės degtinės įsigijimą ir laikymą pasiūlė skirti 1 300 litų baudą. Nors A. Mončys yra psichiatrijos kabineto įskaitoje, nustatyta, jog savo veiksmus suvokia. Teismo verdiktas – kovo pabaigoje.

Bandys gelbėti dukrą dar kartą...

Nukentėjusiosios tėvas A. Vilkas po teismo tiesiog atvėrė širdį. Žmogus pasakojo esąs našlys, pats daugybę kartų bandė „apšviesti“ savo vaiką, kad ji pasirinko netinkamą žmogų, siūlė grįžti, netgi buvo parsivežęs į Šiaulius, bet viskas veltui. Dukra, kuriai šiemet sueis tik 21-eri, vis grįždavo pas smurtaujantį sutuoktinį. Po šio teismo tėvas sakė dukrą vėl išsivešiąs – nori ją apsaugoti. Tik ar ilgam?

Žmogžudys vaikišku veidu

Būdamas dar devyniolikos, 2002 metų sausio 28-osios naktį A. Mončys padarė protu nesuvokiamą nusikaltimą. Jį pažįstantys žmonės tada negalėjo patikėti, kad vaikiško veido jaunuolis, dirbęs lentpjūvėje, ryžosi tokiai egzekucijai.

Tąsyk tėvo namuose jis girtavo su pažįstamais, tarp kurių buvo ir 23 metų Rasa Stuopelytė. Ši mergina Žvirblaičiuose kurį laiką gyveno pas tetą. Likęs vienas su Rasa, A. Mončys su ja susibarė ir tris kartus pagaliu trenkė jai per galvą. Tada įkišo aukos kūną į krosnį ir iki pusės (visas netilpo) degino kelias valandas. Paskui įvyniojo į brezentą ir nunešęs įmetė į melioracijos griovį. Už šį nusikaltimą sėdo devyneriems metams.