Kaip veikia nemušimo įstatymas?

Policijos departamento duomenimis, nuo šių metų vasario 15 d. iki balandžio 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams šalyje užregistruotas 351 ikiteisminis tyrimas arba medžiaga. Kitaip tariant, per parą vidutiniškai beveik po 8. O pernai tuo pačiu laikotarpiu pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį užregistruoti 268 ikiteisminiai tyrimai arba medžiagos. Arba vidutiniškai beveik po 6 per parą. Kodėl po šių metų sausio pabaigoje Kėdainiuose, kaip įtariama, motinos ir patėvio užmušto ketverių metų berniuko mirties Seimo narės Dovilės Šakalienės iniciatyva sugriežtintas įstatymas neveikia? Jau vasario pabaigoje Kėdainių tragedija pasikartojo Šiauliuose. Čia medikams nepavyko išgelbėti į ligoninę pristatytos namuose smurtą patyrusios septynių mėnesių mergytės. Įtarimai dėl mažylės nužudymo krito ant jos nepilnametės motinos ir patėvio. Visoje šalyje vykstantis vajus prieš smurtautojus į areštinę buvo atvedęs ir niekuo neprasikaltusį šiaulietį.

Kas darosi, kad smurto prieš vaikus daugėja net ir palaiminus kone panacėja turėjusį tapti vaikų nemušimo įstatymą? Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis „Vakaro žinioms“ įvardijo tris veiksnius, jo nuomone, galėjusius lemti tokį vaizdą. „Pagrindinis veiksnys yra tai, kad po Kėdainių tragedijos visi tokie įvykiai pradėti viešinti, - sakė R.Matonis. - Antra, po įstatymo sugriežtinimo bet koks fizinio skausmo sukėlimas yra prilygintas nusikaltimui. Ir trečia, nepakantesnė smurtui tapo pati visuomenė, vis dažniau pranešanti apie tokius nusikaltimus.“

Tragedijos

Kauno apylinkės teismas vakar dar 3 mėnesiams pratęsė itin žiauriu keturmečio nužudymu Kėdainiuose įtariamo Gedimino Kontenio suėmimą, jam pateiktas papildomas įtarimas - dėl sistemingo smurto vaiko atžvilgiu. Nužudymu irgi įtariamos vaiko motinos suėmimo terminas baigsis gegužės pabaigoje, jai pateiktas papildomas įtarimas dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis. Ant mirtinai pritalžyto mažamečio kūnelio ekspertai aptiko mažiausiai 135 smūgių žymes. Bylą teismui planuojama perduoti jau gegužės mėnesį.

Septynių mėnesių mergytės mirties aplinkybes Šiauliuose tiriantys pareigūnai jau gavo specialistų išvadą, kad kūdikio mirtis - smurtinė. Konstatuota, kad mergaitė mirė dėl sukrėsto vaiko sindromo. Nužudymu įtariama jos motina tebėra suimta. Jaunai moteriai skirta ir šiuo metu jau atliekama stacionari psichologinė psichiatrinė ekspertizė, kurios metu paaiškės, ar ji pakaltinama. Tuo pačiu nusikaltimu įtariamam jos sugyventiniui skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.

Povilas Urbšys, Seimo narys:

Ne nuo apibrėžimų reikia pradėti - jų daugiau, negu reikia. Reikėtų labiau pasirūpinti, kas atsitinka su vaikais, kurie paimami iš smurto aplinkos. Mano žiniomis, trumpalaikę globą turinčios suteikti įstaigos yra perpildytos, vaikai apgyvendinti kartu neatsižvelgiant į jų amžiaus skirtumą. Valstybė tarsi ištraukia vaikus iš smurto aplinkos, bet normalių gyvenimo sąlygų neužtikrina - kai kuriais atvejais vaikai ir toliau gali būti traumuojami. Kalbame apie smurtą prieš vaikus, bet Lietuvoje iki šios dienos niekas net nefiksavo, kokioje aplinkoje vaikams yra nesaugiausia - santuokinėse šeimose ar tarp žmonių, gyvenančių nesusituokus. Skandinavijos valstybėse atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad saugiausia vaikams yra šeimose, gyvenančiose santuokoje tarp vyro ir moters: ten mažiau ir savižudybių, ir smurto, ir seksualinio išnaudojimo atvejų. Kol nespręsime priežasčių, o kalbėsime apie pasekmes, tol turėsime ir augančią statistiką, ir sužalotus vaikus, kuriems valstybė nesugebės užtikrinti normalių sąlygų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“