Iš Rusijos persimetusį gaisrą Lietuvoje gesino pasieniečiai ir ugniagesiai

Netoli Kybartų pasienio punkto pasieniečiams ir ugniagesiams teko kovoti su iš Rusijos pusės persimetusia ugnimi. Laimė, per sieną stebinčias kameras gaisrą laiku pastebėjo pasieniečiai, todėl spėta ugniai neleisti pasiekti Kybartų miestelio.

Kybartų užkardos pareigūnai ketvirtadienį per kameras pastebėjo į rūką panašų reiškinį. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo vėjo iš Rusijos pusės nešami dūmai - degė žolė.

Į šią vietą Lietuvos pusėje iškart atvyko netoliese buvę Kybartų užkardos patruliai. Tuo metu vėjo genama ugnis jau buvo persimetusi į Lietuvos pusę - Lieponos upelio, kuriuo eina siena su Rusija, plotis šioje vietoje siekia apie metrą. Pasieniečiai liepsnas pradėjo gesinti automobilyje buvusiu gesintuvu, tačiau gaisro židinys sparčiai plėtėsi.

Iš Kybartų užkardos bei Kybartų kontrolės punkto nešini gesintuvais, kibirais ir kitais po ranka pasitaikiusiais ugniai gesinti tinkamais daiktais atskubėjo ir kiti VSAT pareigūnai. Jų darbą sunkino iš Rusijos pusės pūtęs stiprus vėjas, ugnį ginęs link čia pat esančių gyvenamųjų namų.

Kad ugnis nepasiektų Kybartų, pasidarbavo ir netoliese veikiančios Lieponos užkardos pasieniečiai. Kai ugnies liežuviai degančia žole pasuko link jų saugomo sienos ruožo, lieponiškiai savo jėgomis atkirto kelią plisti gaisrui.

Atvykę ugniagesiai padėjo galutinai sutramdyti gaisrą - jie vandeniu gesino ne tik Lietuvoje degančią žolę, bet per Lieponą malšino ugnį ir prie pat sienos Rusijos pusėje.

Iš Kybartų užkardos pareigūnų informacijos gavę Kaliningrado srities pasieniečiai savo teritorijoje apmalšino paskutinius ugnies židinius.

Ugniagesių skaičiavimais, Lietuvos pusėje išdegė apie 60 arų žolės.

Kybartų užkardos vado Audriaus Šantaro teigimu, jei per sienos kontrolės kameras laiku nebūtų pastebėtas iš Rusijos persimetęs gaisras, pasekmės Lietuvos pusėje galėjo būti kur kas skaudes