Internetinėje erdvėje įžeistas mokytojas negali apsiginti

Klaipėdos apylinkės teismo Gargždų rūmų teisėja J. Grigonienė: „Kada visuomenė supras, kad ir internete reikia padoriai elgtis?“

Iškėlė problemą

Internete susikūręs svetainę vienos regiono mokyklos mokytojas norėjo bendrauti su lankytojais, dalintis savo moksliniais tyrimais. Savo dalyku jis buvo sudominęs būrį mokinių, kurie vertino jo pastangas. Tačiau atsirado keli asmenys, pasirašę slapyvardžiais, kurie necenzūriškai iškoneveikė mokytoją. Jis paliko mokyklą, kur trūksta specialistų. Mokytojas nusprendė užkirsti kelią patyčioms, todėl kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad šiuos chuliganus nubaustų administracine tvarka. Tačiau policijos pareigūnai ir teismas, nagrinėdami mokytojo skundą, nustatė, jog už tokio pobūdžio nusižengimą nėra administracinės atsakomybės. Taigi skundui patekus į teismą, teisėja negalėjo padėti. Jos teigimu, tokios bylos teisme dar nepasitaikė. „Tikriausiai kiti, panašiai nukentėję, nusprendė tylėti, numojo ranka, – svarstė J. Grigonienė. – Gerai, kad mokytojas iškėlė šią bėdą – atsakomybės nebuvimas prie gero neprives, nes jaunas žmogus, pasijutęs nebaudžiamas, ir toliau elgsis nepadoriai.“

Laisvė modernioms patyčioms

Teisėjos manymu, bręsta poreikis koreguoti Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį arba bendrąsias viešosios tvarkos pažeidimo normas, esančias Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) ir Baudžiamajame kodekse (BK). „Dabar jos neaprėpia internetinės erdvės – niekas nereguliuoja tyčiojimosi, nepagarbos joje. Kai kurie svetainių administratoriai ėmėsi priemonių šalinti nepadorius, neapykantą skatinančius komentarus, bet tokio reguliavimo nėra asmeninėse svetainėse“, – apgailestavo J. Grigonienė.

Yra įstatymas, ginantis nuo garbės ir orumo įžeidimo valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją, viešojo administravimo asmenį, bet kiti visuomenės nariai, kurie vieši ir pažeidžiami, nepatenka nė į vieną esančių įstatymų sritį, kur jo teisės būtų ginamos BK ir ANK normomis. Tarp jų ir mokytojas, o mokyklos direktorius gali būti apgintas.

Teisėjos teigimu, galima civilinio proceso tvarka apginti garbę ir orumą, bet tai sudėtingiau ir brangiau – nustatyti internetinius adresus problematiška. „Valstybė turi padėti apginti mokytoją“, – įsitikinusi J. Grigonienė.

Nepagarbos laukas

„Skaudu, kad nustojome džiaugtis, jog yra mokytojų, kuriems kadaise rašėme eiles – labai juos gerbėme. Dabar pradėjome koneveikti už prastus pažymius, neva už per didelius reikalavimus, – kalbėjo teisėja. – Tai rodo vertybių nebuvimą šeimoje ir visuomenėje, nepakankamą vaikų auklėjimą ir pagarbos skiepijimą žmogui.“

Žvelgiant kitu aspektu, internetinė erdvė – džiunglių laukas, kuriame vyksta susidorojimas su kitaip mąstančiu. Klaidingai suvokiant laisvę, peržengiamos kito žmogaus teisių ribos.

Tačiau internetinė erdvė labai reikalinga visuomenei, ypač jaunimui. Ji kartais būna reikšmingesnė už fizinę aplinką. „Tai rodo kitos teisme nagrinėtos bylos, kai esminis poveikis nukentėjusiajam – paviešinimas prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų. Pavyzdžiui, plačiai auditorijai vaizdu paskelbus faktą apie sumuštą žmogų. Tai jį labai žeidžia“, – dėstė J. Grigonienė.

Teismas nekuria, netobulina įstatymų. Tikimasi, jog politikai atkreips dėmesį ir teiks pasiūlymus, kad būtų baudžiama ir už chuliganizmą internetinėje erd­vėje.