Gyvūnai varomi į kelius

Užvakar jau sutemus Vilniuje, važiuojant aplinkkeliu į Gariūnų pusę, įvyko avarija, kurią sukėlė mieste pasirodęs laukinis gyvūnas. 23.09 val. Kirtimų gatvėje 25 metų moters vairuojamas „Peugeot 307“ partrenkė į kelio važiuojamąją dalį netikėtai išbėgusį briedį. Po smūgio gyvūnas nugaišo iškart. Tuo šis eismo įvykis nesibaigė. Ant antrojoje eismo juostoje gulėjusio negyvo briedžio užvažiavo „Seat Ibiza“ ir apvirto. Mašiną vairavo ir kliūties kelyje nepastebėjo 26 metų vairuotojas. Per šį įvykį nukentėjo kartu važiavęs pastarojo draugas, ne tarnybos metu ir neuniformuotas buvęs 25 metų Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Vitalijus Vaitkevičius. Dėl dešinio peties ir alkūnės bei kaklo sumušimų pareigūnui prireikė medikų pagalbos. Ją suteikus jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

V.Vaitkevičius yra vienas labiausiai visuomenėje žinomų šalies policininkų. Jis pagarsėjo ne tik filmuojamas įvairiose realų teisėsaugininkų darbą rodančiose televizijos laidose, bet ir prieš porą metų kartu su kolegomis nelikęs abejingas ir pasirūpinęs mamos netekusiu bei kantriai jos daugiau nei pusantros paros veltui laukusiu septynmečiu.

Pasak V.Vaitkevičiaus, prieš susidūrimą su gatvėje gulinčiu briedžiu „Seat Ibiza“ greitis siekė apie 80 km/h. Nei pareigūnas, nei mašiną vairavęs jo draugas kliūties nepastebėjo. Apvirtęs automobilis ant stogo čiuožė apie 50 metrų ir apgadintas taip, kad neverta remontuoti.

„Pirmą kartą patekau į avariją. Žvėris į mus trenkėsi, esame sveiki, patyrėme kelias traumas, skauda kūną, bet pasveiksime! Ačiū visiems, kurie rūpinasi! Dėkoju Dievui, saugos diržams, oro pagalvėms ir likimui“, - po avarijos sakė V.Vaitkevičius.

Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, pastarųjų dienų automobilių susidūrimai su briedžiais konkrečiai paaiškinami tuo, kad baigėsi jų ir tauriųjų elnių ruja, kuri vyksta tik tam tikruose miškuose.

„Į juos žvėrys dažnai eina ir kelias dešimtis kilometrų. Ruja baigiasi ir jie keliauja atgal į maitinimosi vietas, nes reikia atgauti svorį prieš šalčius. Po to žvėrys labai lėtai keliaus į žiemojimo vietas. Dabar matomą laukinių žvėrių suaktyvėjimą lemia ir miškus tiesiog apgulę grybautojai. Žmonių baidomi stambesnieji žvėrys juose negali išbūti, yra blaškomi ir gali pasirodyti bet kur. Ką įrodė ir pastarasis atvejis Vilniuje. Toks grybavimo bumas jau šiek tiek peržengė ribas. Du ar tris mėnesius gyvūnai yra kasdien vaikomi ir negali būti savo namuose - gamtoje. Iš čia ir atsiranda visi jų ėjimai per kelius bei avarijos. Manau, kad reikėtų net valstybei įsikišti, jog gyvūnai tam tikroje miško dalyje gyventų nebijodami, žmonės į šią teritoriją negalėtų nei įžengti, nei įvažiuoti. Tai būtų naudinga tiek gamtos ramybei, tiek mūsų pačių saugumui“, - teigė S.Paltanavičius.

Jeigu gyvūnų maitinimosi vietos yra kitapus kelių, juos žvėrys pereina vakare ir rytą, grįždami iš jų. Žinoti, kur jie eis, beveik neįmanoma, bent jau to negali žinoti vairuotojai. Būtina neužmiršti, jog paprastai gyvūnai po vieną nevaikšto, tad, jei per kelią perbėgo šernas, didelė tikimybė, kad jį seks dar keli jo šeimos nariai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“