Eglės Kusaitės byloje liudys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Vilniaus apygardos teisme terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byloje liudys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Tokią nutartį teismo kolegija priėmė po to, kai E. Kusaitė posėdyje pateikė penkis prašymus. Iš jų buvo patenkintas tik vienas - A. Anušausko kvietimas liudyti.

E. Kusaitė, prašydama NSGK pirmininko apklausos, rėmėsi laikraštyje "Atgimimas" išspausdintu straipsniu "Generalinės prokuratūros viražai", kuriame cituojamas A. Anušauskas nurodė, kad Seimo komitetas, vykdydamas Valstybės saugumo departamento (VSD) kontrolę, pareikalavo ir su E. Kusaitės byla susijusių aplinkybių patikrinimo.

"Dėl atsiskleidusių pažeidimų medžiaga buvo perduota Generalinei prokuratūrai su tikslu atsižvelgti į tą medžiagą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Tačiau ši medžiaga man (E. Kusaitei. - ELTA) neprieinama. Prašau teismo išreikalauti iš prokuratūros NSGK perduotą medžiagą arba iškviesti ir apklausti liudytoju teismo posėdyje Seimo NSGK pirmininką A. Anušauską", - rašoma E. Kusaitės prašyme.

Teismo kolegija prašymą išreikalauti iš Generalinės prokuratūros NSGK perduotą medžiagą atmetė, motyvuodama tuo, kad ji pažymėta slaptumo grifu.

E. Kusaitė taip pat prašė teismo išreikalauti VSD vadovo Gedimino Grinos nurodymu departamente atlikto vidaus tarnybinio patikrinimo, inicijuoto dėl slaptųjų VSD agentų, "kūrusių aplinkybes, kurių išdavoje turėjau atrodyti besirengianti įvykdyti teroro veiksmus", išvadas ir jas prijungti prie bylos.

Prisimindama 2010 m. kalėjime praleistą laiką, E. Kusaitė prašė išnagrinėti jos tada pateiktą skundą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų ir įvertinti prokuroro Gintaro Jasaičio veiksmus, "kai, teismo kolegijai įpareigojus skundą ištirti, G. Jasaitis surašė protokolą iš manęs tarsi nebe iš kaltinamosios, o tuo pačiu sukurdamas sąlygas baudžiamajai bylai dėl "melagingų parodymų" atsirasti".

E. Kusaitė taip pat reikalavo bent laikinai jai grąžinti pasą, esą ji savo ateitį sieja su Vilniumi, todėl nori čia deklaruoti gyvenamąją vietą ir susirasti darbą.

"Iš Vilniaus net ir norėdama neišvažiuočiau", - posėdyje sakė ji.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Mindaugas Dūda įsitikinęs, kad E. Kusaitei asmens tapatybę įrodančio dokumento grąžinti nereiktų, esą jis įgalina asmenį išvykti iš šalies, be to, jame yra Rusijos viza.

Galiausiai kaltinamoji prašė nutraukti prieš ją nukreiptą baudžiamąjį persekiojimą.

"Atsižvelgiant į tai, kad nesu padariusi jokių nusikalstamų veikų, kurias man siekia inkriminuoti VSD ir Generalinė prokuratūra, prašau baudžiamąjį persekiojimą prieš mane nutraukti", - teismo posėdyje sakė E. Kusaitė.

Ji byloje parodymus duos tik apklausus visus liudytojus.

E. Kusaitė Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės.

E. Kusaitę Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sulaikė 2009-ųjų spalį. Mergina nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki 2010-ųjų metų rugpjūčio.

E. Kusaitė savo kaltę neigia, tvirtindama, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas.