Dingusių pinigų ieškoma sąvartyne

Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšos, skirtos atliekų tvarkymo projektams, išgaruoja nežinia kur, o šiukšlių rūšiavimo linijoms skirti 450 mln. litų pastebimai tirpsta.

Siekdama išsiaiškinti, ar šių pinigų administravimo teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų tarpti korupcijai ir finansiniams nusikaltimams, nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Taip pat bus kreiptasi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri turėtų įvertinti teritorinių atliekų tvarkymo centrų vykdytus pirkimus, o ypač - Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre, dėl kurio vadovų veiklos valstybė galėjo patirti net apie 13 mln. litų nuostolių.

Nuspėja didelę žalą

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius vakar „Respublikai“ sakė, kad kol kas išklausyti tik Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, pasakoję apie ES pinigų panaudojimą atliekų tvarkymo projektams. Tačiau jie negalėjo pateikti konkrečios informacijos apie regionuose vykdomas atliekų tvarkymo programas ir joms skirtų lėšų likimą.

„Problemos iš esmės yra susikaupusios daugelyje regioninių atliekų tvarkymo centrų, kur vis dar nėra įvykę viešieji pirkimai arba jie buvo nutraukti. Tai suteikia pagrindo manyti, kad galbūt siekta kažkokių neskaidrių tikslų, - teigė V. Gailius. - Vien ką sako Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pavyzdys, kai net 13 mln. litų galbūt bus perkelta ant vietos gyventojų pečių per rinkliavų už šiukšlių surinkimų didinimą“.

Parlamentinė komisija paprašė STT korupciniu požiūriu įvertinti teisės aktus, kurie reglamentuoja regioninių atliekų tvarkymo centrų veiklą ir avansinius ES lėšų išmokėjimus. Pasak V. Gailiaus, kai kurių tokių centrų pareigūnų neveikimas arba net nusikalstamas veikimas galėjo padaryti didelę žalą ne tik valstybės, piliečių finansams, bet ir Lietuvos tarptautiniam prestižui.

„Mes kol kas norime ne tik rasti kaltus dėl nevykdomų projektų, bet ir pašalinti visų negerovių atliekų tvarkymo srityje priežastis, - sakė V. Gailius. - Turime suprasti, kodėl, tarkim, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui pervestas avansinis 13 mln. litų mokėjimas kažkodėl atsidūrė „Snoro“ banke, o šis bankrutavo. Taip pat kodėl buvo organizuojami viešieji pirkimai, pažeidžiant jų specifikacijas tol, kol Viešųjų pirkimų tarnybą juos stabdė. Ką reiškia tokia schema ir sistema - galbūt visame tame dalyvauja dar ir koks nors ūkio subjektas, kurio interesams atstovauja asmenys, organizuojantys tuos viešuosius pirkimus?“

V. Gailius sakė, kad pagrindiniame visapusiško tyrimo taikiklyje jau atsidūrė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, „dėl kai kurių pareigūnų veiksmų jau yra aiškinamasi“. Antikorupcijos komisiją sudomino ir kai kurie regioninių atliekų tvarkymo centrų vadovai bei jų veikla.

Situacija tragiška

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, jau savo darbo Vyriausybėje pradžioje ėmęs stabdyti skaidrumo požiūriu abejotinus viešuosius pirkimus, vakar „Respublikai“ teigė sveikinantis Seimo Antikorupcijos komisijos ryžtą su specialiųjų tarnybų pagalba atskleisti tikrąją padėtį atliekų tvarkymo centruose.

„Pritariu iniciatyvai aiškintis ir tirti bet kokius galimus pažeidimus ar nusikaltimus atliekų tvarkymo srityje, o visoms tarnyboms, kurios tuo užsiims, suteiksiu visokeriopą paramą, - „Respublikai“ pažadėjo V.Mazuronis. - Mes jau patys pradedame peržiūrėti atliekų tvarkymo projektų teisinio reguliavimo procedūras, ką reglamentuoja ir ES. Aš sutinku su STT pozicija, kad atliekų tvarkymas yra labai imlus korupciniams nusikaltimams, nes juk vien šiukšlių rūšiavimo linijoms regioniniuose centruose įrengti yra skirta 450 mln. litų“.

Ministras V. Mazuronis taip pat išskyrė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą, kuriame situacija yra „viena iš blogiausių“, todėl jo finansavimą Aplinkos ministerija jau net ketina sustabdyti.

„STT ir FNTT tikrai turėtų patyrinėti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 13 mln. litų įdėjimo į „Snoro“ banką aplinkybes, nes ši istorija yra itin keista, - sakė V.Mazuronis. - Nevykdant projekto šios lėšos turėjo būti grąžintos į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, tačiau kažkodėl buvo paliktos banke, kur ir dingo. Kalbant apie tų 450 mln. litų įsisavinimą, reikia pasakyti, kad vienintelę sutartį ir tai tik dalinę iš dešimties regionų atliekų tvarkymo centrų turi tik Alytus“.