Dėl 50 eurų skolos už atliekas teisėja užsipuolė kolegas: kaltina juos priekabiavimu

Būdama teisėja ir jos nagrinėjamose kitų asmenų bylose vykdydama teisingumą, R.Augustė pati nevykdo dėl jos priimto ir jai privalomo teismo sprendimo.

Tokiu savo elgesiu ji ne tik pažeidžia Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, bet ir formuoja atitinkamą visuomenės nuomonę apie teisingumo vykdymą.

Šitaip uostamiesčio teisėjos veiksmus įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, atmetusi R.Augustės skundą ir palikusi galioti Teisėjų garbės teismo jai pareikštą griežtą papeikimą.

Atsisakė mokėti rinkliavą

Į nemalonumus teisėja R.Augustė yra įsivėlusi nuo 2011 metų. Uostamiestyje su motina gyvendama viename bute teisėja už 2010 metus nusprendė nemokėti jai priklausančios dalies rinkliavos už buitines atliekas.

Kiek daugiau nei 30 eurų Klaipėdos miesto savivaldybei įsiskolinusi teisėja aiškino, kad tuo metu ji bute dar negyveno, todėl jokių atliekų negalėjo turėti. Dėl to ji paprašė savivaldybės administracijos už tuos metus ją atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos savivaldybė jos prašymo netenkino, nes tuo metu šiame bute gyvenusi bendraturtė jos motina buitinių atliekų turėjo, o uostamiestyje ši rinkliava mokama ne pagal registruotų gyventojų skaičių, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą.

Tokį savivaldybės administracijos sprendimą R.Augustė apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Antrą kartą uostamiesčio teismas teisėjai buvo palankus – savivaldybė buvo įpareigota R.Augustės prašymą nagrinėti iš naujo.

Teisėja nevykdė teismo sprendimo

Bet teisėja rinkliavos vis vien neišvengė – 2012 metų rugpjūtį Klaipėdos savivaldybės administracija jos prašymą atmetė ir antrą kartą. Tokį sprendimą vėl teismui apskundusi šį kartą E.Augustė liko nieko nepešusi.

Klaipėdos savivaldybės apeliacinį skundą išnagrinėjusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 metų sausio pradžioje paliko galioti sprendimą, kuriuo R.Augustė nebuvo atleista nuo rinkliavos mokėjimo už 2010 metus.

Tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėja nėra įvykdžiusi iki šiol. Mokėdama už buitinių atliekų tvarkymą ji nurodydavo konkrečius vėlesnius laikotarpius, taip siekdama išvengti įpareigojimo sumokėti seną skolą.

Po galutinio teismo sprendimo rinkliavą administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) dėl vis dar nesumokėtos skolos kreipėsi į teismą.

Bet tuomet R.Augustė pareiškė, kad rinkliavai už 2010 metus yra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas ir ji už tą laikotarpį mokėti iš viso neprivalo. KRATC nuostabai apygardos administracinis teismas tokiam kolegės argumentui pritarė.

Dabar jau beveik 50 eurų pasiekusią skolą atliekų tvarkytojai mėgina prisiteisti Vyriausiame administraciniame teisme.

Kolegas apkaltino priekabiavimu

Teisėjai šitaip išsisukinėjant nuo rinkliavos, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri įžvelgusį Teisėjų kodekso principų pažeidimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai iškėlė drausmės bylą.

Liepos mėnesį įvykusiame Teisėjų garbės teismo posėdyje R.Augustė nedalyvavo, tačiau kolegoms atsiųstame rašte tikino, kad su ja mėginama susidoroti, nes jai iškeliama jau ketvirtoji drausmės byla.

Teisėja teigė mananti, kad yra nuolat puolama teismų savivaldos atstovų, darbe patirianti psichologinį smurtą, patyčias, žeminimą, užgauliojimą ir net pateikė faktus dėl jos patirto nevienkartinio seksualinio priekabiavimo iš kolegų pusės.

Šie Teisėjų garbės teismui oficialiai pareikšti kaltinimai Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio nesudomino.

Esą, dėl šių aplinkybių teismas iš Teisėjų tarybos negavo nurodymo pradėti tarnybinį patikrinimą, todėl R.Augustės nurodyti faktai dėl seksualinio priekabiavimo nebuvo tiriami.