Dėl 10 litų sudegino gyvus.

Šilutiškis aštuoniolikmetis Mindaugas Komskis Klaipėdos apygardos teisme teisiamas už turto prievartavimą panaudojus fizinį smurtą.
Šalia jo teisiamųjų suole turėtų sėdėti ir nusikaltimo bendrininku laikomas septyniolikmetis Mindaugas Žymančius. Tačiau šis kaltinamasis, sergantis gilia depresija, gydomas psichiatrijos įstaigoje ir dabar teismas spręs klausimą tik dėl tolesnio priverstinio psichiatrinio gydymo jam skyrimo.
Kaltinamoji išvada sako, jog praėjusių metų rugsėjo 12 dienos vakarą, apie 21 valandą, į 55-erių metų Vytauto Urbono butą vieno aukšto su mansarda name M. Jankaus gatvėje, Šilutėje, atėjo du nekviesti svečiai. Į duris jie nesibeldė: Mindaugas Žymančius, įkišęs ranką pro durų plyšį, atkabino kablį ir jaunuoliai įsibrovė į butą, kuriame, be šeimininko, buvo ir jo sugyventinė 54-erių metų Aurelija Kiaupienė.
Mindaugas Žymančius iš šeimininko ėmė reikalauti, kad atiduotų jam 10 litų, kuriuos šis neva esąs skolingas už naminę degtinę, paimtą iš jo mamos. Kadangi šeimininkas neigė šią skolą, supykęs vaikinas griebėsi smurto - trenkęs šeimininkui ir parvertęs ant žemės, sužvėrėjęs užlipo aukai ant krūtinės ir 3-4 kartus spyrė per galvą.
Kliuvo ir Vytauto Urbono sugyventinei. Nuo smūgio apsvaigusi moteris nugriuvo ant lovos.
To nebuvo gana - po to Mindaugas Žymančius, teigiama kaltinamojoje išvadoje, aplaistė kambaryje buvusius drabužius ir daiktus namine degtine ir juos padegė. Įsiplieskusiose liepsnose abu buto gyventojai žuvo.
Šis nusikaltimas atitinka net keturis naujojo LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio (nužudymas) antros dalies punktus: nužudyti du bejėgiškos būklės žmonės kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir iš savanaudiškų paskatų. Už tai numatytas laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Vakar apklaustas kaltinamasis Mindaugas Komskis neprisipažino vartojęs smurtą ir padegęs butą. Viską, sakė jis, daręs jo nesenas pažįstamas Mindaugas Žymančius. Žmogų, pas kurį vakare abu apsilankę, matę dieną parduotuvėje, kai pirkę bandeles, bet jo iki namų nesekę (yra liudytojų, tvirtinančių priešingai). Sakė, nueiti pas tą žmogų sugalvojo taip pat ne jis, o kitas Mindaugas.
Jis neva ramino įsisiautėjusį draugą, atėmė iš jo ramentą, kuriuo šis norėjo tvoti Vytautui Urbonui per galvą, už tai pats gavo į krūtinę. Gesino ir užsiliepsnojusius drabužius, bet nespėjo - liepsna greitai apėmė visą kambarį.
Kai jie išėję iš suniokoto buto, pakely Mindaugas Žymančius nuėjęs už kampo, o jis laukęs sėdėdamas ant suoliuko. Grįžęs draugas parodęs negyvenamo namo patalpą, iš kurios veržėsi ugnis, ir prisipažino ją padegęs, kad išsilakstytų ten besirenkantys benamiai.
Tad tokia yra kaltinamojo Mindaugo Komskio versija. Visiškai priešingą - kad mušė ir degino Komskis, - pateikė Mindaugas Žymančius iki jam paskiriant psichiatrinę ekspertizę.
Kaip buvo iš tikrųjų - aiškinasi teismas.